Ar Kremliui pavyko išgąsdinti savo piliečius neva Gruzijoje juntamomis „antirusiškomis nuotaikomis“, kiek išaugo turistų iš Lietuvos skaičius ir kaip geriausiai ilsėtis kartvelų šalyje DELFI portalui papasakojo Nacionalinės Gruzijos turizmo administracijos atstovė, gidė Marika Bogveradzė.
– Kiek pastaraisiais metais išaugo turizmo sfera Gruzijoje?
– Šiuo metu turizmas tampa svarbiausia ekonomikos sfera. Bent jau mes orientuojamės būtent į turizmo plėtrą, jo dalies nacionaliniame produkte didinimą. Pernai tai buvo 7,6 proc. BVP, o realiais skaičiais mes uždirbome 3,2 mlrd. dolerių (apytikriai 2,86 mlrd. EUR). Kasmetinis prieaugis – po kiek daugiau nei milijoną žmonių per metus.
Pernai šis skaičius viršijo 8,7 mln. lankytojų ir turistų. Pirmas rekordinis skaičius – 6 mln. turistų – buvo užfiksuotas 2017 m. Šį pasiekimą mes tada kūrybingai pažymėjome – šešiamilijoninis turistas gavo galimybę paviešėti keliuose regionuose, jis susitiko su mūsų ministru pirmininku.
Dabar mes stengiamės sudominti ir apimti naujas rinkas. Ir pastebime geroką turistų iš Baltijos šalių – ypač iš Lietuvos ir Latvijos – srauto padidėjimą. Pavyzdžiui, per pirmus tris šių metų mėnesius atvyko 11728 turistai iš Lietuvos – tai 17,7 proc. daugiau nei per visus praėjusius metus.
Be to, atsirado tiesioginių reisų, tarp jų ir pigių skrydžių oro linijų bendrovių, į daugelį Europos miestų.
40,7 proc., lyginant su praėjusiais metais, išaugo turistų srautas iš Vokietijos. Realiais skaičiais tai išeitų nedaug, bet Vokietija ir neįeina į aktyviausiųjų dešimtuką.
– O kokios šalys pirmauja šiame dešimtuke?
– Pirmoje vietoje Azerbaidžanas, antroje – Rusija. Po jų eina Armėnija ir Turkija.
Gruziją reikėtų aplankyti bent keturis kartus – po kartą kiekvienu metų laiku
– Šiandien labiausiai žinomos turizmo kryptys Gruzijoje – tai sostinė Tbilisis ir Batumis pajūryje. Tie, kas bent kartą lankėsi šalyje, žino, kad reikia nuvažiuoti į Kachetiją – svarbiausią vyndarystės regioną, ir paviešėti Kazbegyje. Kokias kryptis rekomenduotumėte jūs?
– Atvykti į Gruziją tik vieną kartą nereiškia nieko. Reikėtų pas mus apsilankyti bent keturis kartus – po kartą kiekvienu metų laiku. Kiekvienas metų laikas nuostabus.
Vasarą gerai ir prie jūros, ir aukštikalnių regionuose, kur tokiu laiku lengva nusigauti.
Rudenį nieko nėra geriau už Kachetiją. Tai sąlyčio su žeme, gamta, vynuogių derliaus nuėmimu patirtis. Važiuoji gatve, o priešais tave važiuoja virtinė sunkvežimių, prikrautų ne skaldos, o vynuogių kekių. Jų eilės rikiuojasi prie vyno daryklų. Šį reginį būtina pamatyti!
Žiemos sezoną, žinoma, reikia slidinėti kalnuose. Atskridus į Tbilisį galima kelias dienas pabūti mieste, o po to nuvykti paslidinėti į kalnus – ten, kur žiemą yra prieiga, neužpustyta. Pavyzdžiui, į Signachį Kachetijoje. Be to, ten dauguma vyndarių specialiai iki vėlyvo rudens–žiemos pradžios palieka vynuogienojus, kad parodytų turistams arba leistų jiems patiems sudalyvauti gaminant vyną.
Pavasarį, kol nelabai karšta, galima aplankyti daugumą vienuolynų – David Garedžo Kachetijoje arba Vardzijos Džavachetijoje.
Šeimoms su mažais vaikais galima nuvykti ten, kur paruošti nesudėtingi maršrutai. Tai tvirtovės – objektai, kur istorija pateikiama ne sausai, o taip, kad sudomintų ir vaikus.
– Atrodo, kad Gruzija jau turi viską, ko reikia norint pritraukti turistus – kalnus, istorinius objektus, senovinę kultūrą, šiltą jūrą. O ar yra naujų turizmo sferų, kurias jūs bandote plėsti?
– Taip, mes sėkmingai reklamuojame regionus, apie kuriuos užsieniečiai anksčiau nė nebuvo girdėję. Be to, šiandien mes aktyviai plečiame ekoturizmą. Galima pagyventi namuke kaime – ne viešbutyje ar svečių namuose, o būtent privačiame name. Jus priimanti šeima pasirūpins, pavyzdžiui, pusryčiais ar vakariene. Galima patiems prisiskinti daržovių darže, kažką pasigaminti, padėti močiutei iškepti duonos. Toks poilsis, beje, labai patinka šeimoms su vaikais. Jiems didžiausias džiaugsmas – pamatyti lakstančias vištas, paglostyti veršelį arba pirmą kartą gyvenime stebėti kumeliuką.
Iš esmės, mums net nereikia vesti jokių mokymų šioms priimančioms šeimoms. Svetingumas yra gruzinų kraujyje, bet kokia kaimo šeima nuoširdžiai ir atvirai priims turistus. Jiems dažnai net nejauku imti pinigus už tai, ką jie natūraliai įpratę daryti.
Papildomos „žvaigždutės“ ir nesąžiningi taksistai
– Ar pastaruoju metu pagerėjo infrastruktūra Gruzijoje apskritai, o ypač turistinėse vietose?
– Šią sritį aš vertinu kritiškai. Deja, infrastruktūra ne visada spėja prisitaikyti prie augančių turistų srautų, aptarnavimo sfera taip pat galėtų būti geresnė. Bet juntama gerėjimo tendencija. Mes mokomės, kviečiame turizmo sferos guru iš kitų šalių surengti pas mus mokymus. Be to, valstybė suteikia mokesčių lengvatas tiems, kas atidaro svečių namus, dirba aptarnavimo sferoje aukštikalnių regionuose.
Yra niuansų, kurie kartais sudaro turistams tam tikrų nepatogumų: nėra užtektinai sanitarinių taškų palei kelius, ypač kalnų regionuose. Bet mūsų turizmo valdyba bando spręsti šias problemas, kreipdamasi į atsakingas institucijas.
Kartais nutinka taip, kad viešbučiai savavališkai prisirašo sau dar vieną „žvaigždutę“. Bet jeigu kyla kažkokių klausimų ar problemų, visada galima kreiptis į turizmo centrus, kurių yra kiekviename mieste, kai kuriuose netgi po kelis. Mūsų puslapyje (Nacionalinės Gruzijos turizmo administracijos – DELFI) nėra informacijos apie konkrečius viešbučius ir restoranus, nes mes, kaip valstybinė struktūra, privalome išlikti nešališki.
– Ar dažnai turistai Gruzijoje apgaudinėjami? Kokie pavojai jų gali tykoti?
– Ne dažniau, nei kitose populiariose turistinėse vietose. Gruzija įeina į aštuntuką šalių, kur absoliučiai ramu, kur galima saugiai vaikščioti kiekviename regione. Žinoma, negalima sakyti, kad absoliučiai nėra jokių nusikaltimų, bet iš esmės mes esame sutvarkę šią sritį.
Augant turistų skaičiui, deja, auga ir skaičius prasižengėlių, kimbančių su įvairiais prašymais prie turistų gatvėse. Pavyzdžiui, nesąžiningas taksistas gali pabandyti nuplėšti už važiavimą dvigubai didesnę sumą. Vis dėlto daugelyje vietų ir regionų pardavėjai elgiasi sąžiningai ir neapgaudinėja turistų.
– Ar bendrauti su užsieniečiais netrukdo kalbos barjeras?
– Periodiškai trukdo. Tenka aiškintis gestais, paprasčiausiais žinomais žodžiais. Be to, dabar atvyksta vis daugiau „neorganizuotų“ turistų, kurie patys viską užsisako internetu. Tai nauja karta, jauni žmonės, kurie bendrauja per internetines vertimo programas.
Gruzija – ne pageidavimų koncertas
– Ar po paskutinės protestų bangos, kuri Tbilisyje nuvilnijo šių metų birželį, ir kuri iš dalies buvo nukreipta prieš Rusiją dėl okupuotų Gruzijos teritorijų, nekyla problemų bandantiems susikalbėti rusiškai?
– Dauguma turistų, atvykstančių pas mus iš posovietinės erdvės, bando susikalbėti rusiškai. Be to, niekas pas mus nepatiria agresijos dėl tautybės.
Iš esmės, lyginant su 2008 m., kai vyko tikras karas, šįkart nieko rimto nenutiko (Rusijos Federacijos Valstybinės Dūmos deputatas Sergejus Gavrilovas užėmė Gruzijos parlamento pirmininko kėdę, ir tai iššaukė protestų bangą – DELFI). Bet net tuo metu, 2008 m., nė vienas rusas nenukentėjo nei tada, kai vyko aktyvūs kariniai veiksmai, prasidėję rugpjūčio 8 naktį, nei tolesniais mėnesiais, kol Rusijos kariuomenė buvo dislokuota prie Tbilisio.
Gruzinams būdinga neapibendrinti, skirti žmogų nuo valstybės. Ir priešą nuo senų laikų gruzinai priimdavo po savo stogu: kol jis buvo svečias, niekas apylinkėse negalėjo blogo žodžio apie jį tarti.
Bet jei žmogus aktyviai reikš antigruziniškas nuotaikas, tai gali sukelti konfliktinę situaciją.
Gruzija nėra pageidavimų koncertas. Tai nėra šalis, kuri tik skaniai maitina ir pilsto gerą vyną. Mes turime turtingą istoriją ir kultūrą.
– Beje, po to, kai Vladimiras Putinas uždraudė skrydžius į Gruziją, kai kurie ekspertai ėmė rašyti, kad Gruzijai seniai laikas įveikti priklausomybę turistams iš Rusijos ir aktyviau ieškoti kitų rinkų. Ar sutinkate su tokia nuomone?
– Iš dalies sutinku. Bet nemanau, kad Gruzija turi priklausomybę turistams iš Rusijos. Kiek aš matau, tik dalis žmonių užstrigo vienoje kryptyje ir nesivargino diversifikuoti šios rinkos. Taip nutiko 2005-2006 m. su Gruzijos vyno rinka, kai Rusija visiškai nutraukė mūsų vyno eksportą. Ir dabar nukentėjo į pigų poilsį orientuoti dviejų-trijų žvaigždučių viešbučiai, esantys Gruzijos pakrantėje, nukentėjo turizmo agentūros ir gidai, dirbę tik su turistais iš Rusijos.
– Ar yra tikslių duomenų, kiek sumažėjo turistų iš Rusijos srautas?
– Taip, Rusijos turistų atvyko mažiau, nei buvo tikimasi. 2018 m. mes suskaičiavome beveik 697 tūkst. turistų. Šiemet šalis tikėjosi priimti 1,5 mln. turistų iš Rusijos.
Pačiais naujausiais duomenimis, per pirmus septynis šių metų mėnesius Gruzijoje apsilankė daugiau nei 850 tūkst. turistų iš Rusijos. Nepaisant skrydžių draudimo, netgi liepos mėnuo tapo rekordiniu pagal lankomumą. Daug kas atvyko savarankiškai – automobiliais.
O, pavyzdžiui, Azerbaidžano oro linijos už skrydžius su persėdimu Baku pasiūlė mažesnes kainas nei buvusių tiesioginių reisų Maskva-Tbilisis. Kiti skrido per Jerevaną, Minską, Trabzoną ar Stambulą. Dauguma mano pažįstamų iš Rusijos darė viską, kad tik atvyktų į Gruziją. Tie, kas labai norėjo, vis vien atvyko nepaisydami peršamos propagandos, kad rusams Gruzijoje pavojinga.
Manau, kad beveik 95 proc. Rusijos piliečių, atvykstančių į Gruziją, nežino apie dviejų didžiulių Gruzijos regionų, Abchazijos ir Pietų Osetijos aneksiją, apie nuolatinį tarsi nepastebimą teritorijos užėmimą – rusų kariai visą laiką neteisėtai perstumia demarkacinę liniją į Gruzijos teritorijos gilumą.
Tik čia atvykę turistai iš Rusijos sužino apie tai, kaip viskas nutiko, ir savo akimis pamato, kas vyksta. Daugelis jų gyvena iškreiptos informacijos pasaulyje, pavyzdžiui, galvoja, kad Pietų ir Šiaurės Osetija buvo viena šalis, kuri Sovietų Sąjungos laikais buvo padalinta į dvi autonomijas ir prijungta prie skirtingų respublikų. Bet kai pamato, kad iš tiesų dvi Osetijas skiria didžiulis Kaukazo kalnagūbris, o tai reiškia, kad jos iš tiesų niekada ir negalėjo būti viena šalis, daug kas jiems paaiškėja.
Kaip taikliai feisbuke parašė vienas mano draugas iš Rusijos: „Uždrausdamas skrydžius į Gruziją Kremlius ne Gruziją baudžia, bet trukdo mums mokytis gyventi laisvai.“