Problema pirmą kartą pasireiškė per 2017 metų rugsėjį Rusijos vakarinėje dalyje, netoli Baltijos valstybių, vykusias karines pratybas „Zapad“ (rus. „Vakarai“). Paskui tai nutiko dar kartą spalį, per NATO pratybas „Trident Juncture“ (angl. „Trišakė jungtis“), kurios vyko Norvegijoje. GPS (Global Positioning System – angl. globalinės padėties nustatymo sistemos) signalai toliausiuose šiauriniuose Norvegijos rajonuose ir Suomijoje pavedė. Civilių lėktuvų pilotams teko valdyti lėktuvus rankiniu būdu, o eiliniai piliečiai tiesiog negalėjo pasikliauti savo išmaniaisiais telefonais.
Spalį vykstant NATO pratyboms „Trident Juncture“ Norvegijos oro linijos „Wideroe“ pranešė praradusios GPS signalą lėktuvuose, kurie skrido į šalies šiaurę. Tuo pačiu metu Suomijos valstybinė aviacijos institucija Oro navigacijos tarnyba išplatino panašų įspėjimą savo šalies oro linijoms. Abiem atvejais kažkas sutrikdė GPS sistemas. Prieš kelis mėnesius panašius sutrikimus patyrė Prancūzijos Nanto miesto oro uostas. Nuolat strigo GBAS (Ground Based Augmentation System – angl. GPS sistemą papildanti antžeminė sistema), naudojama lėktuvams kylant ir leidžiantis, nors jokių mechaninių priežasčių neaptikta.
Nanto mįslė buvo įminta, kai oro uosto darbuotojai aptiko GPS slopintuvą keleivio automobilyje – prieš išskrisdamas į kitą žemyną, jis pamiršo jį išjungti. Norvegijos ir Suomijos atvejai buvo kur kas rimtesni. „Problema slypi tame, kad Rusija negerbia civilinės aviacijos Šiaurėje“, – per nacionalinį Norvegijos radiją sakė Norvegijos gynybos ministras Frankas Bakke-Jensenas.
Ginkluotosios pajėgos bet kurioje šalyje mėgina sutrikdyti savo priešininko navigaciją. Vis dėlto, GPS yra labai jautri vieta – šią priemonę naudoja tiek kariškiai, tiek civiliai, bet ji tokia pažeidžiama, kad pakanka vieno trikdžio, tokio kaip slopintuvas Nanto oro uoste, kad jos veikimas sutriktų.
Tai nereiškia, kad vienas asmuo gali visiškai pakirsti oro uosto darbą. Oro linijos turi atsargines sistemas, o pilotai yra apmokyti valdyti lėktuvus rankiniu būdu. Ir nors slopintuvai yra nelegalūs, jie pigūs ir lengvai prieinami. „Slopinti nėra labai sudėtinga, – atkreipia dėmesį tarptautinės palydovų operatorių organizacijos Kosminės erdvės duomenų asociacijos (Space Data Association) prezidentas Markas Dickinsonas. – Nors orlaivis paprastai yra gerai apsaugotas, slopinimas gali sutrikdyti netoliese esančius komercinius GPS signalus“.
Kalbant paprastai, slopintuvai užverčia imtuvą klaidinančiais signalais ir taip sutrukdo imtuvui aptikti tikrąjį signalą. Vos dešimt dolerių kainuojantys slopintuvai, lengvai prieinami internete, gali būti įdedami į automobilio cigarečių žiebtuvėlį ir trikdyti imtuvus kelių metrų spinduliu. Dauguma slopintuvų perkami visai nesiekiant pakenkti aplinkui esantiems išmaniųjų telefonų savininkams, o tik norint iškrėsti išdaigą, tarkime, bosui. Deja, šie slopintuvai nėra tokie tikslūs – užblokavus vieną, užblokuoji visus aplink.
Kasdienio gyvenimo sutrikdymas yra esminė hibridinio karo dalis (kartais tai dar vadinama pilkosios zonos karu). Visuomenės pristabdymas ar paprasčiausių kasdienių paslaugų, tokių kaip maisto produktų, medikamentų ar kuro tiekimo, kanalizacijos, žiniasklaidos ar interneto funkcijų sutrikdymas labai stipriai susilpnina taikiniu tapusią šalį, iš vietos nepajudėjus nei vienam kariui. Pastaraisiais metais tokias praktikas Kremlius itin ištobulino.
Ginkluotosios pajėgos, žinoma, turi kur kas galingesnius slopintuvus palyginti su tais, kuriuos gali įsigyti civiliai. Ir nereiktų stebėtis tuo, kad Rusija stengiasi išbandyti NATO sugebėjimus: GPS priklauso JAV Gynybos ministerijai ir yra jos valdoma. Laisva prieiga suteikiama bet kuriam civiliui asmeniui, turinčiam GPS imtuvą. O tai yra daug telefonų. Dauguma šiandien pagamintų telefonų turi GPS, devyni iš dešimties išmaniųjų telefonų savininkų naudoja GPS palaikomas programėles.
Tačiau Rusija valdo nuosavą palydovinės navigacijos sistemą GLONASS (globalnaja navigacionnaja sputnikovaja sistema – rus. pasaulinė palydovinė navigacijos sistema), kaip ir Kinija, turinti savąją „BeiDou“ sistemą. Savo ruožtu, Europos Sąjunga valdo navigacijos sistemą „Galileo“, kuri yra nepriklausoma nuo GPS.
„Tai yra didesnio Rusijos normų negerbimo modelio dalis, – teigia Suomijos tarptautinių santykių instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Charly Salonius-Pasternakas. – Žinoma, tai apskritai suprantama, kad kare viskas bus sunaikinta, ir kad tai būtina panaudoti. Vis dėlto, paprastai šalys taip akivaizdžiai to nedaro.“
2018 metų gegužę JAV vyriausybę GPS klausimais konsultuojančios nepriklausomos institucijos Nacionalinės PNT (Positioning, Navigation and Timing – angl. vietos nustatymo, navigacijos ir laiko matavimo) patariamosios tarybos pateiktas pristatymas atskleidė, kad Rusija pernai rugsėjo mėnesį (per pratybas „Zapad“) trikdė GPS Norvegijoje ir Baltijos jūroje, taip pat pakartotinai tai darė rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Rusijos ginkluotosios pajėgos remia Sirijos prezidento Basharo al-Assado karą prieš sukilėlius.
Per karą priešininko palydovinės navigacijos sistemos sabotavimas smogtų milžinišką smūgį jo ginkluotosios pajėgoms, kurioms dėl to tektų pasikliauti paprastesnėmis priemonėmis. Karo laivai vandenynuose plauktų ne taip tiksliai, orlaiviams kiltų sunkumų draugiškų sausumos pajėgų padėčiai nustatyti. Tačiau turint omenyje GPS pasaulinį dominavimą, toks išpuolis sukeltų chaosą ne vien kariniame sektoriuje. Krovininiai laivai, kuriems tenka 80 procentų pasaulinės prekybos, gali suprasti plaukiantys ne ta kryptimi. Jie gali susidurti su uolomis ir kitais laivais. Pilotams tektų griebtis rankinio lėktuvų nutūpimo. Išmaniųjų telefonų savininkai visiškai pasimestų – dingtų jų užsakymai ir sutriktų kelionės.
Tai GPS antplūdį paverčia nacionalinio saugumo klausimu. Iš tikrųjų, Nacionalinė PNT patariamoji taryba užsimena apie du Rusijos tikslus: „paskatinti GLONASS pasirinkimą ir naudojimą vietoj GPS“ ir „įbauginti savo kaimynus, priversti juos suabejoti santykiais su JAV ir suabejoti pasitikėjimu JAV technologijomis“.
Žinoma, lengviausias atsakymas daugumai eilinių pasaulio piliečių – nustoti naudotis internetiniais žemėlapiais. Su popieriniais žemėlapiais rankose būtume saugūs net ir nuo išmaniausių priešininkų. „Ar mes per daug priklausome nuo internetinių žemėlapių?, – klausia Ch. Salonius-Pasternakas. – Taip. Tačiau tai nepaverčia šių normų laužymo priimtinu. Ambasadoriaus iškvietimas rodo ribas, kaip gali reaguoti. Atgalinis slopinimas nėra visai teisingas pasirinkimas.“
Rusija nepaliauja tvirtinusi, kad tame nedalyvauja. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova apkaltino Norvegiją, esą ji kaltina Rusiją GPS trikdymu, siekdama atitraukti dėmesį nuo savo fregatos „Helge Ingstad“, kuri nuskendo susidūrusi per pratybas „Trident Juncture“. (Iš tikrųjų šis susidūrimas įvyko veikiau dėl žmogiškos klaidos, nei GPS trikdymo). Iš tikrųjų, Ch. Salonius-Pasternakas pažymėjo, kad Rusija gali įrodinėti neesanti atsakinga dėl GPS sabotavimo iš jos teritorijos: „Jie gali tvirtinti, kad tai padarė turistai“. Tai yra nepagrįsti pasiteisinimai, tačiau tikslių įrodymų pateikimas – ne tik keblus dalykas, bet dar gali atskleisti jautrią informaciją.
Labiau tikėtinas už kerštaujantį palydovinių navigacijos sistemų trikdymą yra perėjimas prie naujų, nuo tokių trikdymų apsaugotų navigacijos sistemų. Kiek anksčiau šį mėnesį mokslininkai iš Londono imperatoriškojo koledžo Šaltosios medžiagos centro pristatė pirmą pasaulyje trikdžiams atsparią navigacijos sistemą, vadinamąjį kvantinį akselerometrą, kuris sukurtas finansuojant Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijai.
Vis dėlto, mažai tikėtina, kad kvantinis akselerometras greitu metu apsaugos civilius vartotojus – jis pirmiausia sukurtas branduoliniams atominiams laivams. Visi kiti turi priimti tą faktą, kad daugelis šiandienos patogumų iš tikrųjų yra prabanga, ir išmokti, esant reikalui, gyventi be jų.