G. Meloni politinė jėga „Italijos broliai“ patvirtino savo kaip populiariausios partijos Italijoje statusą. Europos Parlamento rinkimuose šį kartą ji pasirodė dar geriau nei 2022 metų parlamento rinkimuose, kai surinko 26 proc. balsų.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen iš centro dešinės Europos liaudies partijos G. Meloni pavadino labai įtakinga politine figūra, o Prancūzijos radikaliosios dešinės lyderė Marine Le Pen jau ieško būdų, kaip pelnyti jos užtarimą.
M. Le Pen G. Meloni pritarimas reikalingas bandant suvienyti Europos Sąjungos radikaliąją dešinę. Europos Parlamente šiuo metu ji pasidalinusi tarp Tapatybės ir demokratijos, kuriai ir priklauso M. Le Pen Nacionalinis susivienijimas, ir G. Meloni Europos konservatorių ir reformistų.
U. von der Leyen G. Meloni prielankumas reikalingas antros kadencijos Europos Komisijos pirmininkės poste užsitikrinimui. Visos rinkimų kampanijos metu Komisijos pirmininkė kartojo, kad labai pasitiki G. Meloni kaip patikima partnere Briuselyje.
Į valdžią Italijoje atėjusi G. Meloni labai greitai nutildė skeptikus, įrodžiusi, jog yra tiek proeuropietiška, tiek proukrainietiška politikė.
Pergalė Europos Parlamento rinkimuose Italijoje – gera žinia jau beveik dvejus metus valdžioje esančiai G. Meloni, tačiau jos valdančiosios koalicijos partnerių sąskaita.
Balsavimo Italijoje pralaimėtoju galima vadinti populisto Matteo Salvini politinę jėgę „Lyga“. Nors 2019 metų rinkimuose ji ir pasirodė geriausiai su 34 proc. balsų, šįkart „Lygos“ sąskaitoje vos 9,01 proc. balsų. Geriau pasirodė netgi kadaise jaunesniąja partnere buvusi partija „Forza Italia“, gavusi daugiau nei 9,63 proc. balsų.
Kalbant apie opoziciją, pagrindinė centro kairioji Demokratų partija rinkimuose pelnė 24,07 proc. rinkėjų prielankumą. Populistinis „Penkių žvaigždžių judėjimas“ gavo 9,99 proc. balsų – maždaug septyniais procentais mažiau nei 2019 metų rinkimuose.
G. Meloni, kuri rinkimų kampanijoje kliovėsi savo asmeniniu „prekės ženklu“, dabar save įvardija kaip vieną iš įtakingiausių Europos Sąjungos, kur rinkimuose puikiai pasirodė radikaliosios dešinės politinės jėgos, o du bloko galingiausieji lyderiai – Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas – patyrė skaudų pralaimėjimą, lyderių.
„Labai džiaugiuosi, kad į G7 ir Europą einame su stipriausia visų laikų vyriausybe“, – sakė G. Meloni, ankstų pirmadienio rytą savo partijos štabe komentuodama rinkimų rezultatus. Rinkimų baigtį ji įvardijo kaip „neeilinę“ ir pažadėjo ją išnaudoti kaip kurą „šalies ateičiai“.
Nepaisant solidžios paramos, G. Meloni konservatyviajai valdančiajai koalicijai prireiks daug jėgų tvarkantis su laukiančiais iššūkiais, ypač turint omenyje, kokie trapūs Italijos viešieji finansai, niūros ir 2025 metų biudžeto valstybės perspektyvos.
„Manau, kad G. Meloni po šių rinkimų tapo stipresnė. Visų pirma dėl to, kad jos vyriausybė neprarado sutarimo, o tai Europoje gana unikalus reiškinys. Antras svarbus dalykas, kalbant apie radikaliosios dešinės įtakos stiprėjimą, yra tai, kad G. Meloni užima tarpinę poziciją tarp radikaliosios dešinės ir Europos liaudies partijos“, – komentuoja LUISS universiteto Romoje valdžios mokyklos vadovas Giovanni Orsina.
Remiantis naujausiomis prognozėmis, G. Meloni partija Europos Parlamente gaus nuo 23 iki 25 mandatų. Po 2019 metų rinkimų gavo vos šešis – ir tebuvo menkutė opozicijos politinė jėga.