Duomenys, gauti suskaičiavus rezultatus 93 proc. balsavimo apylinkių, rodo, kad 91,3 proc. balsavusiųjų sekmadienį vykusiame referendume pasisakė už tai, kad jų šalis būtų pervadinta Šiaurės Makedonija, o tam nepritarė 5,7 proc. plebiscito dalyvių.
Tačiau Rinkimų komisijos duomenys taip pat rodo, kad balsavime dalyvavo tik trečdalis iš 1,8 mln. tokią teisę turėjusių žmonių.
Apžvalgininkai Graikijoje atkreipia dėmesį į faktą, kad pavadinimo keitimui pritarė 659 tūkst. makedonų – daugiau nei balsavo už susitarimo su Atėnais oponentą Giorgę Ivanovą, kai jis 2014 metais buvo išrinktas prezidentu, gavęs 534 tūkst. balsų.
Tačiau Graikijos dienraštis „Ethnos“ vis tiek šį referendumą apibūdino kaip „Pyro „taip“.
„Tai gera žinia tiems, kas nepritaria susitarimui, nes (Makedonijos ministras pirmininkas Zoranas) Zajevas) per šį (referendumo) procesą smarkiai nukentėjo“, – dienraštyje „Ta Nea“ rašo Politinių ir socialinių mokslų universiteto „Panteonas“ tarptautinės teisės profesorius Anjelas Sirigas.
To paties laikraščio vedamajame rašoma: „Nebūtų perdėta sakyti, kad didelė dalis Graikijos politinės sistemos pajuto palengvėjimą dėl mažo aktyvumo referendume... nes jei susitarimas nebus ratifikuotas, atsakomybės našta teks Makedonijai, o ne Graikijai“.
„Ta Nea“ nepalaiko Graikijos ministro pirmininko Aleksio Cipro vyriausybės.
Birželį Skopjės ir Atėnų sudarytas susitarimas įpareigoja Makedoniją iki metų pabaigos pakeisti konstituciją, įtvirtinant joje naująjį šalies pavadinimą.
Tačiau abiejose prieš šį susitarimą rengiami protestai.
Premjero A. Cipro koalicijos partneris Panas Kamenas, vadovaujantis nacionalistinei Nepriklausomų graikų partijai (ANEL), pagrasino dėl šio susitarimo pasitraukti iš vyriausybės.
„Manau, mano vyriausybė atlaikys, tačiau nežinau, ar išliks mano koalicija. Tai spręs mano koalicijos partneris“, – sakė A. Cipras praėjusią savaitę dienraščiui „Wall Street Journal“.
2019 metų rudenį Graikijoje turėtų vykti visuotiniai rinkimai, tačiau kalbama, kad jie gali būti surengti kartu su vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimais gegužę.
Atėnai ilgą laiką ginčijo Makedonijos teisę naudoti savo pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į taip pat vadinamą Graikijos šiaurinę provinciją – senovinės Aleksandro Didžiojo imperijos lopšį ir šiuolaikinių graikų pasididžiavimo šaltinį.
Dėl šio ginčo Graikija daug metų blokavo Makedonijos pastangas prisijungti prie NATO ir Europos Sąjungos.