Šie duomenys paskelbti Graikijos vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje suskaičiavus 94,22 procento balsų.
Tad dvi partijos galės sudaryti daugumos vyriausybę.
Preliminariais duomenimis, į parlamentą patenka septynios partijos. Dabartinio premjero Antonio Samaro partija „Naujoji demokratija“ turi 27,81 procento balsų ir gali gauti 76 mandatus.
Trečiąją vietą užima ultradešinioji „Auksinė aušra“ – 6,3 procento balsų ir 17 vietų, ketvirtąją – „Potami“ su 6,04 procento balsų ir 17 vietų parlamente. Po jos eina Graikijos komunistų partija su 5,49 procento balsų ir 15 vietų, „Nepriklausomi graikai“ su 4,73 procento ir 13 vietų ir Graikijos socialistų judėjimas (PASOK) su 4,66 procento balsų ir 13 vietų.
Mažai tikėtina, kad suskaičiavus visus balsus vaizdas radikaliai pasikeis.
Graikijos nacionalistų partija sukurs koaliciją su rinkimus laimėjusia „Syriza“
Mažos Graikijos nacionalistų partijos „Nepriklausomi graikai“ lyderis pirmadienį paskelbė, kad jo judėjimas sudarys koaliciją su pirmalaikius parlamento rinkimus laimėjusia kairiųjų partija „Syriza“, kuri yra nusistačiusi prieš griežto taupymo politiką.
„Nuo šio momento egzistuoja vyriausybė: mes suteiksime pasitikėjimo balsą naujajam premjerui“, – „Nepriklausomų graikų“ lyderis Panos Kammenos sakė po susitikimo su „Syriza“ vadovu Aleksiu Cipru, kurio partija laimėjo sekmadienį vykusius rinkimus.
Vienas „Syriza“ šaltinis sakė, kad abi partijos „susivienys, kad užtikrintų daugumą parlamente ir suformuotų vyriausybę“.
Suskaičiavus beveik visus balsus paaiškėjo, kad „Syriza“ turės 149 mandatus 300 vietų parlamente, o naujoji koalicija su „Nepriklausomais graikais“ turės 162 vietų daugumą.
„Syriza“ taps pirmąja Europos Sąjungoje (ES) į valdžią atėjusia prieš griežtą taupymą pasisakančia partija, o A.Cipras bus jauniausias Graikijos premjeras per pastaruosius 150 metų.
Rinkimus laimėjus šiai kairiųjų partijai didėja abejonės dėl Graikijai suteikto finansinės pagalbos paketo ateities. Taip pat baiminamasi, kad Graikija gali pasitraukti iš euro zonos.
Po pergalės A. Cipras žada atsisakyti griežto taupymo
Graikijos kairiųjų lyderis Aleksis Cipras sekmadienį pažadėjo, kad tarptautinių kreditorių primesti penkeri taupymo, „pažeminimo ir kančių“ metai baigėsi, kai jo partija „Syriza“ iškovojo pergalę pirmalaikiuose rinkimuose.
Tikimasi, kad A.Cipras pirmadienį surengs derybas dėl koalicijos su maža partija „Nepriklausomi graikai“, kuri, kaip ir „Syriza“, nepritaria Graikijos susitarimui su Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl finansinės pagalbos.
„Graikija palieka praeičiai katastrofinį taupymą, ji palieka praeičiai baimę ir autoritarizmą, ji palieka praeičiai penkerius pažeminimo ir kančių metus“, – tūkstančiams džiūgaujančių šalininkų Atėnuose pasakė A. Cipras.
Darbą baigiantis Graikijos premjeras A.Samaras sekmadienį sakė, kad šalis „tarė žodį“, suteikdama pergalę partijai „Syriza“. Jis taip pat išreiškė viltį, kad naujoji vyriausybė nekels pavojaus šalies narystei ES ir euro zonoje.
„Perduodu šalį, kuri yra ES ir euro (zonos) dalis. Šios šalies labui tikiuosi, kad kita vyriausybė išsaugos tai, kas buvo pasiekta“, – žurnalistams sakė A.Samaras.
Euras, kurio kursas pastarosiomis traukė žemyn, pirmadienį, kai buvo paskelbta žinia apie „Syriza“ pergalę, susilpnėjo JAV dolerio atžvilgiu dar 0,3 procentinio punkto ir atpigo labiausiai nuo 2003-ųjų balandžio.
„Syriza“ retorika įtiko daugeliui šalyje, kurios ekonomika susitraukė ketvirtadaliu, nedarbas tapo didesnis negu 25 proc., o vidutinis pajamų sumažėjimas siekė bent 30 procentų.
A.Cipras laimėjo žadėdamas, kad pareikalaus nurašyti dalį šalies skolų ir iš naujo derėtis dėl Graikijai suteikto 240 mlrd. finansinės pagalbos paketo, neleidusio šaliai bankrutuoti nuo 2010-ųjų vidurio, sąlygų.
Kad gautų tarptautinių skolintojų išmokas, graikai turėjo vykdyti gilius ir skausmingus biudžeto išlaidų atlyginimų ir pensijų karpymus, atleisti dalį viešojo sektoriaus darbuotojų ir ne kartą padidinti mokesčius.
A.Samaras, pripažinęs pralaimėjimą sekmadienio vakarą, sakė, kad 2012-aisiais perėmė vadovavimą, kai šalis buvo „ant katastrofos slenksčio“, tačiau jam esą beveik pavykę išvesti Graikiją iš krizės.
„Manęs prašė laikyti rankose degančias žarijas – ir aš tai dariau“, – sakė jis.
Šalies vykdomų reformų pažangą prižiūri inspektoriai iš TVF, Europos Komisijos ir Europos centrinio banko (ECB). Šis „trejetas“ vertina padėtį prieš pervedant Atėnams kiekvieną naują finansinės pagalbos išmoką.
Tuo tarpu A.Cipras paskelbė, kad „trejetas“ ir jo reguliarūs auditai dabar jau yra „praeities dalykas“.
Graikijos kreditoriai tvirtina, kad šalis privalo vykdyti ankstesnius įsipareigojimus, kad toliau gautų pagalbą. Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas, duodamas interviu televizijai ARD, išreiškė viltį, kad „naujoji Graikijos vyriausybė nedalys pažadų, kurių negali ištesėti ir kurių šalis negali sau leisti“.
Graikijos rinkimų rezultatai bus pagrindinė tema per pirmadienį vyksiantį euro zonos finansų ministrų susitikimą. Belgijos finansų ministras Johanas Van Overtveldtas sakė, kad tam tikras lankstumas įmanomas, tačiau jis nebus didelis.
„Galime kalbėti apie galimybes, galime kalbėti apie skolų restruktūrizavimą, bet kertinis akmuo – kad Graikija privalo laikytis valiutų sąjungos taisyklių, kurios turi išlikti, kokios yra dabar“, – J.Van Overtveldtas sakė televizijai VRT.
Banko „JPMorgan“ analitikas Davidas Mackie sakė, kad derybos tarp naujos Atėnų vyriausybės ir skolintojų „tikriausiai bus labai sudėtingos“, tačiau jos negali tęstis neribotą laiką.
„Jeigu Graikija negalės vykdyti savo įsipareigojimų šiais metais, tuomet sukrėtimas ekonomikai, finansams ir bankininkystei tikriausiai atves arba prie susitarimo, arba į naujus rinkimus, arba prie išėjimo“ iš euro zonos.
Kita vertus, idėjų kalvės „Re-Define“ analitikas Sony Kapooras sakė, kad nors Graikija nuvylė euro zonos ir ES institucijas, tačiau ir jos pačios nuvylė graikus.
„Pagalbos graikams paketas buvo finansiškai netvarus, ekonomiškai blogai orientuotas, politiškai kurčias niuansams ir socialiai bejausmis“, – aiškino jis. – „Syriza“ nusipelnė galimybės, o jų pergalė privers ES atsigręžti į dramblį kambaryje: neįmanomas grąžinti skolas ir blogus politikos sprendimus.“
Pasak S.Kapooro, prieš rinkimus skambėjusi nuosaikesnė „Syriza“ retorika „yra daug žadanti, didinanti tikimybę, kad jos vadovavimas bus arčiau centristinio negu daugelis mano“.
Vienas „Syriza“ pareigūnas sakė, jog A.Cipras pirmadienį susitiks su mažos partijos „Nepriklausomi graikai“, kuri užsitikrino 13 vietų parlamente, vadovu, „kad patvirtintų palaikymą ir tikėtiną „Nepriklausomų graikų“ dalyvavimą naujoje vyriausybėje“. Tačiau tokioje koalicijoje gali iškilti problemų: abi šias partijas vienija tik bendras priešiškumas griežtam taupymui, o beveik visais kitais klausimais jų pozicijos išsiskiria.
Pareigūnas, prašęs neviešinti jo vardo, sakė, kad A.Cipras tikriausiai bus prisaikdintas premjeru vėliau pirmadienį, o nauja vyriausybė bus suformuota artimiausiomis dienomis.
Tuo tarpu centristinė partija „To Potami“ (Upė) tebesivaržo dėl trečios vietos su ultradešiniųjų partija „Auksinė aušra“, kurios lyderis ir keli įstatymų leidėjai kandidatavo būdami kalėjime, kur laukia teismo dėl priklausymo nusikalstamai organizacijai.
Prieš taupymą pasisakanti Ispanijos partija sveikina Graikijos „Syriza“ su pergale
Prieš griežto taupymo politiką nusistačiusios Ispanijos partijos „Podemos“ lyderis sekmadienį pasveikino Graikijos radikalios kairiųjų partijos „Syriza“ aiškią pergalę pirmalaikiuose rinkimuose, sakydamas, kad dabar Atėnai bus apsaugoti nuo diržų veržimo, esą primesto Vokietijos.
„Graikai turės tikrą graikų prezidentą, o ne Vokietijos kanclerės Angelos Merkel delegatą – prezidentą, kuris svarbiausiais laikys savo šalies ir savo žmonių interesus“, – „Podemos“ vadovas Pablo Iglesias sakė duodamas interviu Ispanijos televizijai „Sexta“.
„Mes dirbsime, kad palaikytume „Syriza“, bet taip pat dirbsime Ispanijoje, pripažindami, kad čia ekonominė ir politinė tikrovė yra kitokia“, – nurodė P.Iglesias, kuris aplankė Atėnus ir susitiko su „Syriza“ lyderiu Aleksiu Cipru per paskutinį jo rinkimų kampanijos renginį.
Pabrėždamas Ispanijos ekonomikos, kuri yra ketvirtoji didžiausią euro zonoje, svarbą, jis pridūrė: „Mums negrasina „Bundesbank“ (Vokietijos centrinis bankas), o 2015-ieji bus pokyčių metai.“
Suskaičiavus beveik visus balsus tapo aišku, kad „Syriza“ užsitikrino 149 mandatus 300 vietų Graikijos parlamente ir kad jai trūksta tik dviejų mandatų iki absoliučios daugumos.
Kaip ir „Syriza“, Ispanijos „Podemos“ užsitikrino reikšmingą visuomenės palaikymą, pasisakydama prieš griežto taupymo programas, turinčias išvesti smarkiai įsiskolinusias euro zonos šalis iš gilios ekonomikos krizės.
„Viltis ateina, baimė traukiasi. „Syriza“ ir „Podemos“ – mes nugalėsime“, – P.Iglesias sakė anksčiau, prieš paskelbiant balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus, kurie pirmieji parodė, kad „Syriza“ žengia į pergalę sekmadienį vykusiuose rinkimuose.
„Graikijoje šį vakarą mes tai jau girdime. Tikimės, kad tą patį greitai išgirsime Ispanijoje“, – „Podemos“ lyderis sakė apie 8 000 partijos šalininkų, susirinkusių rytiniame Valensijos mieste.
Graikijos konservatyvi Naujosios demokratijos partija, vadovaujama premjero Antonio Samaro po šių rinkimų prarado valdančiosios partijos pozicijas ir parlamente turės tik 76 deputatus.
Konservatyvių pažiūrų Ispanijos premjeras Mariano Rajoy anksčiau sekmadienį perspėjo diržų veržimo išvargintus rinkėjus nesusivilioti paremti „Podemos“ per vėliau šiais metais vyksiančius rinkimus.
Jis sakė, kad sunkiai iškovotam ekonomikos atsigavimui neturėtų būti sukelta grėsmė dėl rinkėjų „šuolio į tamsą“.
„Negalime lošti iš savo ir mūsų vaikų ateities lengvabūdiškame rusiškos ruletės žaidime“, – M.Rajoy pabrėžė per savo Liaudies partijos suvažiavimą Madride.