Naujojo kabineto branduolį sudaro tie patys politikai, kurie dirbo ankstesnėje į premjero postą sugrįžusio A. Tsipro vyriausybėje.
Pasiųsdamas svarbią žinią šalies kreditoriams, premjeras išsaugojo tą pačią komandą, kuri su jais vedė derybas dėl naujos finansinio gelbėjimo programos.
Tačiau naujosios administracijos taip pat laukia nelengva užduotis ieškoti būdų, kaip toliau tvarkytis su migrantų krize.
Naujojo kabineto sudėtį antradienį vėlai vakare paskelbė vyriausybė atstovė spaudai Olga Gerovassili.
Naujajame kabinete esmingas su krize kovojančios šalies finansų ministro portfelis vėl atiteko Euclidui Tsakalotui - kairiojo sparno ekonomistui, pasiryžusiam dėti visas pastangas, kad šalis liktų euro zonoje.
Oksfordo universitetą baigusio 55 metų E. Tsakaloto laukia nedėkinga užduotis vadovauti virtinei nepopuliarių ekonominių reformų, dėl kurių A. Tsipras su Europos lyderiais sutarė liepą, mainais į trečią per penkerius metus finansinės pagalbos programą Graikijai.
Charizmatiškasis premjeras atsistatydino rugpjūtį, praėjus vos septyniems mėnesiams po prisaikdinimo, kai jo partijoje „Syriza“ dėl griežtų finansinės pagalbos programos sąlygų kilo maištas ir iš jos pasitraukė 25 įstatymų leidėjai, todėl premjeras neteko daugumos.
Tačiau A.Tsipras nutildė savo kritikus, iškovodamas įtikinamą pergalę sekmadienį vykusiuose pirmalaikiuose rinkimuose. Iki daugumos 300 vietų parlamente jam pritrūko penkių vietų, todėl jis vėl suformavo koaliciją su nacionalistine Nepriklausomųjų graikų partija (ANEL), su kuria dirbo ankstesnėje vyriausybėje.
Šiai dešiniojo sparno partijai vadovaujantis Panos Kammenos vėl gavo gynybos ministro portfelį.
Naujoje vyriausybėje dirbs 16 ministrų ir 30 viceministrų, tačiau tarp jų bus tik keturios moterys, įskaitant atstovę spaudai.
Nikos Kotzias naujajame kabinete grįžo į užsienio reikalų ministro postą, o svarbus migracijos reikalų ministro portfelis liko Yiannis Mouzalui.
E.sakalotos finansų ministru buvo paskirtas liepą ir šiame poste pakeitė ekscentriško būdo ekonomistą Yanį Varoufakį, užsitraukusį euro zonos lyderių nemalonę.
Teigiama, kad E. Tsakalotas, aktyviai pasisakantis už šalies pasilikimą euro zonoje, pelnė savo ES kolegų pagarbą per derybas dėl prieštaringai vertinamos 86 mlrd. eurų vertės finansinio gelbėjimo programos.