Programoje, pavadintoje „Nuolatiniu struktūrizuotu bendradarbiavimu“ (angl. „Permanent Structured Cooperation“, PESCO), dalyvauja 25 Europos Sąjungos (ES) valstybes nares, mažesnėmis grupės dirbančios prie 46 bendrų projektų. Projektai apima žemę, jūrą, orą, kosminę erdvę ir kibernetinę erdvę: nuo gynybos naudojant bepiločius iki laivų stebėsenos ir žvalgybos pareigūnų mokymų.
Nors prieš trejus su puse metų programa PESCO buvo pradėta smarkiai džiūgaujant ES lyderiams, dauguma projektų yra tik pradiniame etape, be to, nemažai jų gerokai atsilieka nuo grafiko, teigiama metinėje ataskaitoje.
Šis dokumentas, kurį sudaro visų 46 PESCO projektų pažangos informacija, yra priminimas, kad, nepaisant kai kurių ES lyderių ir pareigūnų kalbų apie galimybę pasiekti „strateginę autonomiją“, bloko planų karinėje srityje laukia dar daug sunkumų.
Praėjusį mėnesį PESCO sekretoriato parengtame ir valstybėms narėms išsiųstame 115 lapų dokumente rašoma, kad 15 projektų įgyvendinimo darbai atsilieka nuo pradinio grafiko. Kalbant apie šešis iš jų, kaip priežastis nurodyta koronaviruso pandemija. Kitais atvejais vėlavimo priežastys nepateikiamos.
Ataskaitoje taip pat minima, kad 14 projektų „rezultatų pristatymo“ terminas nukeltas „į vėlesnius metus“, taip pat nukelta šešių projektų „galutinio užbaigimo“ data.
Tiesa, „aštuonių projektų rezultatų pristatymo data buvo paankstinta“, tačiau „nė vieno projekto neplanuojama užbaigti anksčiau galutinio termino“.
ES diplomatai pripažįsta, kad įgyvendinant PESCO kilo sunkumų. Visgi kai kurie iš jų pabrėžė, jog tai dar tik pradinis programos etapas, ir sakė, kad patys projektai yra svarbesni už jų įgyvendinimo tempą. „Svarbiausia, kad jie jau pradėti“, – kalbėjo vienas vyresnysis diplomatas.
Kitas diplomatas sakė, kad „kai kurie projektai yra tiesiog nepakankamai išvystyti“, ir pridūrė: „Vis dar mokomės.“
ES ne vieną dešimtmetį itin įtariai žiūrėjo į veiklą karinėje srityje. Kai kurios valstybės narės pareiškė, kad gynyba – nacionalinių vyriausybių reikalas. Kitos pabrėžė, jog ES yra taikus projektas ir kad jai nederėtų veltis į karinius reikalus. Dar kitos valstybės narės sakė, jog karinius ir gynybos klausimus derėtų palikti NATO.
Vis dėlto didesnio ES bendradarbiavimo karinėje srityje šalininkai argumentavo, kad Europa negali visą laiką kliautis JAV ar NATO ir kad valstybės narės galėtų kur kas daugiau pasiekti drauge, užuot įgyvendindamos projektus atskirai. Be to, iš ES pasitraukus Jungtinei Karalystei (JK), nebeliko vienos didžiausių skeptikių kalbant apie glaudesnį bloko bendradarbiavimą karinėje srityje.
PESCO yra ES bandymas padidinti savo karinius pajėgumus neverčiant dalyvauti visų valstybių narių ir išvengiant NATO funkcijų dubliavimo – tai ypač aktualu Rytų Europos šalims, laikančioms Šiaurės Atlanto aljansą esmine priemone Rusijos agresijai atremti.
Skirtingai nuo Donaldo Trumpo eros, Joe Bideno administracija, regis, yra patenkinta šiuo ribotu modeliu. Anksčiau šiais metais JAV netgi prisijungė prie vieno iš PESCO projektų – Nyderlandų iniciatyva įgyvendinamos karinio mobilumo programos, kurios tikslas – palengvinti spartų karių ir technikos judėjimą Europoje.
21 projektas tebėra „idėjų generavimo“ etape, kitaip tariant, idėjos tebeplėtojamos. Dar 17 projektų – „inkubaciniame“ etape, kurio metu apibrėžiama projekto apimtis. Vos aštuoni projektai yra priešpaskutiniame (vykdymo) etape. Nė vienas projektas nėra galutiniame „užbaigimo“ etape.
Per praėjusius metus aštuonių projektų įgyvendinimo darbai iš pirmo etapo pasistūmėjo į antrą, keturių – iš antro į trečią.
Ataskaitoje pažymima, kad 20 projektų dar nebuvo skirta „nacionalinių lėšų“. Kita vertus, ne visiems projektams įgyvendinti vyriausybėms reikės atverti pinigines. O kai kurie iš jų, pavyzdžiui, dauguma mokymų iniciatyvų, bus finansuojami ir ES bei pramonės atstovų lėšomis.
Ataskaita taip pat parodo, jog ES valdininkams kartais netgi sunku susidaryti bendrą įspūdį apie projektą. Vokietijos inicijuoto projekto „EUFOR Crisis Response Operation Core“ tikslas – laiku suteikti ES patikimos informacijos apie pajėgas, kurias galima mobilizuoti esant kritiškai padėčiai. Ironiška, tačiau projekto, turinčio padėti planuotojams, užbaigimo data „nenurodyta“.
O Prancūzijos inicijuotas bendrų bazių projektas, turintis padėti ES valstybėms narėms bendrai naudotis nacionalinėmis karinėmis bazėmis, regis, susidūrė su rimtomis problemomis. Kaip teigiama ataskaitoje, „projektui reikalingas ypatingas dėmesys arba kruopšti peržiūra“. Be to, jam įgyvendinti kol kas nebuvo skirta lėšų, nėra nei pradžios, nei pabaigos datų. Remiantis ataskaita, PESCO nariai „ne itin susidomėję“ šiuo projektu, nes jau bendradarbiauja bazių dalijimosi srityje. Koordinatoriai netgi svarsto „nutraukti projektą“ arba atliktus darbus pritaikyti kitam projektui toje pačioje srityje.
Laimei, ES gynybos pareigūnams yra ir gerų žinių, pavyzdžiui, virtualioje erdvėje. Lietuvos inicijuotas projektas sukurti „bendrą kibernetinių priemonių rinkinį“, buvo pradėtas įgyvendinti 2020 m. Ataskaitoje teigiama, kad telkiamas šios pramonės šakos įmonių konsorciumas projektui remti ir kad projektas turėtų būti visiškai užbaigtas kitais metais.
Kitas projektas, iš kurio jau greitai tikimasi sulaukti rezultato yra vokiečių inicijuota Europos medicinos vadovybė, kurią pradėta steigti 2019 metais ir kuri turi pradėti pilnai funkcionuoti kitąmet. Šie du projektai vieninteliai sulaukė teigimų atsiliepimų „Politico“.
Atskirame dokumente apie PESCO pažangą, 39 lapų ataskaitoje, kurią parengė ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis, matyti optimistinės perspektyvos.
„Kalbant apie projektus, bendros tendencijos yra teigiamos. Dauguma PESCO projektų įgyvendinami laikantis individualių planų“, – dėstoma neseniai paskelbtoje ataskaitoje, su kuria susipažino „Politico“.
Tačiau vis tiek svarbu, „kad programoje dalyvaujančios valstybės narės pademonstruotų apčiuopiamus rezultatus, kaip planuota“.