Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose yra rajonų, kur imigrantų skaičius viršija vietinių gyventojų skaičių. Migracijos pareigūnai skaičiuoja, kad per pirmą šių metų pusmetį į Rusiją atvyko daugiau nei 11 mln. užsieniečių, ieškančių darbo ir geresnių gyvenimo sąlygų, – daugiausia iš Uzbekijos, Tadžikijos, Kirgizijos, Kaukaze esančių Rusijos respublikų. Spėjama, kad 3 mln. jų dirba nelegaliai.
Dėl tokio migrantų srauto kyla ne tik tarpetninių nesutarimų, bet ir socialinių problemų. Pavyzdžiui, moterys iš Centrinės Azijos, Šeimos ir jaunimo politikos departamento duomenimis, vis dažniau iš karto po gimdymo pameta savo vaikus – pasitaiko laikotarpių, kai per penkis mėnesius paliekama apie 200 vaikų.
Riaušės kyla vis dažniau
Migracijos centro duomenimis, kas ketvirtas imigrantas Rusijoje pasilieka gyventi visam laikui. Dalis nelegaliai atvykusių žmonių deportuojami. Daugelis migrantų dirba neteisėtose įmonėse, dažnai jie būna nekvalifikuoti, dirba mažai apmokamą darbą, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Daugiausia atvyksta musulmonų. Išpažįstančiųjų islamą Maskvoje vis daugėja, ir tai dar viena iš priežasčių, kodėl kyla įtampa iš esmės ortodoksiškoje visuomenėje.
Praėjusį sekmadienį Maskvoje įniršę protestuotojai veržėsi į daržovių turgų ieškodami migrantų darbuotojų ir skanduodami nacionalistinius šūkius. Teigiama, kad iš viso buvo sulaikyta apie 1 200 migrantų ir apie 400 riaušių iniciatorių. Neramumai kilo po to, kai praėjusią savaitę buvo nužudytas etninis rusas ir pasklido įtarimai, kad kaltininkas galėjo būti kilęs iš Šiaurės Kaukazo. Tokie spėliojimai atsirado žiniasklaidoje, policijai išplatinus stebėjimo kamerų užfiksuotus nusikaltimo kadrus.
„Aštrūs įvykiai vyko Biruliove, nuo Maskvos nutolusiame pietiniame rajone, o visoje kitoje Maskvos dalyje buvo ramu. Biruliovas – vadinamasis darbininkų rajonas. Ten imigracijos ir kitos socialinės problemos itin suaštrėjo“, – pasakoja istorikė, Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto darbuotoja Jelena Tetena.
Ji sako, kad šiuo metu situacija gana rami, bet galima tikėtis ir daugiau panašių įvykių, nes maskviečiai nusiteikę prieš migrantus: „Per 80 proc. maskviečių pasisakė už vizų režimo griežtinimą, bausmes nelegaliai migrantus vežantiems nusikaltėliams. Šio įvykio katalizatoriumi tapo ne tai, kad kaukazietis nužudė rusą, o tai, kad teisėsaugos organai dėjo neužtektinai pastangų, vangiai ieškojo nusikaltėlio.“
Tai nebe pirmas kartas, kai Maskvoje kyla riaušės, nukreiptos prieš imigrantus. Prieš kelerius metus futbolo klubo „Spartak“ sirgaliai surengė protestą, peraugusį į riaušes, kai per muštynes vienas sirgalius nužudė kitą ir įtariamuoju buvo paskelbtas vyras, kilęs iš Šiaurės Kaukazo.
Valdžia nieko nedaro
„Po įvykių Maniežo aikštėje visi galvojo, kad valdžia sureaguos ir spręs šitą problemą, tačiau nieko nesulaukiame. Dažniau kartotis ėmę tokie įvykiai yra rimtesnis signalas, kad reikia kažką daryti“, – sako politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus. Anot jo, nesutarimus tarp etninių rusų ir iš Centrinės Azijos atvykstančių žmonių lemia Rusijos valdžios neveiksnumas ir korupcija.
„Kertinė priežastis yra ta, kad Rusijos valdžia nesugeba sureguliuoti migracinių procesų. Esminis nepasitenkinimo veiksnys – ne tiek patys migrantai (čia tik pasekmė), kiek nenuosekli, neaiški, neišbaigta migracijos politika“, – įsitikinęs politologas. Jis pasakoja, kad dabar vieni rėkia, jog migrantams reikia įvesti vizų režimą, o prezidentas sako, kad tai kaip tik atstums buvusias Sovietų Sąjungos respublikas nuo Rusijos.
V. Volovojaus įsitikinimu, reikia, kad būtų įvestos kažkokios taisyklės – net tobula įstatyminė bazė greičiausiai susidurtų su korupcija, kai tie patys nelegalūs migrantai galėtų nusipirkti legalius dokumentus ir toliau dirbtų nelegaliai, darbdaviui susitarus su policija ir panašiai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat pripažino, kad valstybinių institucijų atstovų korupcija bei nesugebėjimas užtikrinti teisingumo tampa derlinga dirva įtampai, o kai kam piliečių nepasitenkinimą naudinga paversti tarpetniniu konfliktu. Tačiau, anot V. Putino, ir migrantai turi laikytis Rusijos įstatymų ir migracijos taisyklių, gerbti Rusijos kultūrą ir elgesio normas tuose regionuose, kuriuose yra.
Maskvoje musulmonų daugiau nei kituose Europos didmiesčiuose
Istorikė J. Tetena sako, kad, norint išspręsti problemą, reikia imtis realių veiksmų. „Šiuo metu opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas pateikė pasiūlymą įvesti vizų režimą Užkaukazės ir vidurio Kaukazo gyventojams, – pasakoja ji. – Didžioji dalis Rusijos gyventojų tam pritaria, tačiau mūsų prezidentas neseniai kategoriškai pasisakė prieš. Jis nenori atstumti tų šalių, nenori griauti šalių sandraugos, Muitų sąjungos.“
Deja, valdžia nepastebi, kad, sugriuvus Sovietų Sąjungai, užaugo nauja karta, kuri jau negyveno toje visuomenėje, įsitikinusi J. Tetena. „Tai žmonės, kurie susvetimėjo religiniu, kultūriniu požiūriu ir yra labiau nacionalistinių pažiūrų. O mūsų valdžia to nesupranta, vis dar vaikosi iliuzijos, kad galima atkurti Sovietų Sąjungą“, – kalba istorikė.
Maskvoje dabar gyvena ir dirba apie 2 mln. musulmonų. Šis skaičius išaugo per pastaruosius metus, ir, palyginti su kitais didžiausiais Europos miestais, Maskvoje dabar bene daugiausia musulmonų. Dažnai jie – jauni imigrantai iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų Centrinėje Azijoje ir Kaukazo regione esančių Rusijos respublikų.
Konfliktai – dėl abipusės nepagarbos tradicijoms
Trečią spalio savaitę Maskvos musulmonai dalyvavo Kurban bairamo šventėje, kuri žymi kasmetinės piligrimystės Saudo Arabijoje pabaigą. Tiesa, šiemet į ceremoniją tikinčiųjų susirinko kiek mažiau nei įprastai, nes po sekmadienio neramumų baiminamasi daugiau provokacijų.
Maskvoje tėra keturios mečetės dviem milijonams islamo išpažinėjų, todėl per šventes jie čia nesutelpa. Tikintieji, nepaisydami lietaus ar sniego, melstis puola ant grindinio aikštėse bei gatvėse. Dėl to kyla didelės spūstys ir skubančiųjų į darbą nepasitenkinimas. Taip nutinka per kiekvieną didesnę musulmonų religinę šventę.
Tačiau maskviečiai nusiteikę prieš bet kokius musulmonų dvasinių vadų prašymus leisti statyti naujas mečetes ir pasipriešinimą išreiškia protestuodami, pasirašydami peticijas. Neseniai perrinktas Maskvos meras Sergejus Sobianinas yra pareiškęs, kad naujos mečetės statybos neplanuojamos ir didėjantis ekonominių imigrantų skaičius miestui žalingas. Tačiau valdžia vis dėlto svarsto skirti keletą teritorijų parkuose, kur musulmonai galėtų melstis. Tuo metu Rusijos nacionalistai priešinasi bet kokiems planams ir sako, kad imigrantai, atlikę savo darbą, turėtų grįžti į gimtąsias vietas.
„Ne tik Maskvos, bet ir visos Rusijos gyventojai kartais pasigenda pagarbos rusiškoms tradicijoms, – kalba V. Volovojus. – Pavyzdžiui, Čečėnijos atstovai ar kiti kaukaziečiai šoka savo tradicinius šokius prie amžinosios ugnies ir taip žeidžia rusų savigarbą.“
Per religines šventes daugelis musulmonų tradiciškai aukoja avį. Anksčiau jie tai darydavo tiesiog gatvėje, šalia daugiabučių, arba balkonuose, voniose, tačiau, visuomenei išreiškus nepasitenkinimą, Maskvos tautinės ir religinės politikos departamentas paskyrė specialias vietas užmiestyje aukojimo apeigoms atlikti.
Rusijoje pastaraisiais metais atsirado šūkis „Gana maitinti Kaukazą“. Šiam regionui centrinė valdžia kasmet skiria dideles sumas pinigų, tačiau tyrimai rodo, kad daugelis rusų vis dėlto nori, kad tokios Kaukazo respublikos, kaip Dagestanas, Ingušija, Čečėnija, liktų Rusijos Federacijoje. Anot V. Volovojaus, nepasitenkinimas migrantais tarp rusų kyla ne tik dėl nepagarbaus elgesio rusiškoms tradicijoms, bet ir dėl etninių grupių užvaldomų verslo sričių ir nusikalstamumo. Pasak Maskvos vidaus reikalų departamento, migrantams priskiriama apie 70 proc. visų sostinėje įvykdytų nusikaltimų.
Migrantės palieka savo naujagimius
„Migrantai, ypač nelegalūs, yra žemesnių socialinių sluoksnių atstovai, jiems sunku adaptuotis ir natūraliai kyla nusikalstamumo lygis. Antras aspektas susijęs su konkrečių etninių diasporų kontroliuojamais ištekliais, pvz., prekybos taškais, turgavietėmis, apskritai prekyba“, – teigia politologas. Jis pasakoja, kad maskviečiai skundžiasi, jog didžiulės prekybos vietos, tokios kaip paskutinis atvejis, yra kontroliuojamos azerbaidžaniečių, gruzinų ar kt., ir tai kelia vietinių gyventojų nepasitenkinimą.
Didėjant migrantų skaičiui, Maskvoje ryškėja ir daugiau socialinių problemų. Moterys iš Centrinės Azijos vis dažniau iš karto po gimdymo palieka savo vaikus. Jų kraštuose vieniša netekėjusi moteris su vaiku būtų atstumta. Anot Šeimos ir jaunimo politikos departamento, pasitaiko laikotarpių, kai per penkis mėnesius paliekama apie 200 vaikų.
Kadangi daugelis moterų Maskvoje gyvena nelegaliai, jos neturi sveikatos draudimo. Taip pat dažnai jos būna beraštės, todėl nežino savo teisių ir neretai tampa sekso vergovės aukomis.
„Kai Maskvos mokykloje mokiniai net nešneka rusiškai, natūraliai kyla nepasitenkinimas. Biruliove stato antrą mokyklos pastatą, nes imigrantų vaikai nebetelpa. O didžioji dalis mokinių – Kaukazo tautų atstovai. Nereikia į migracijos problemas numoti ranka, mūsų valdžia net nenori apie tai galvoti“, – sako J. Tetena.
Pigios darbo jėgos išteklius
V. Volovojus teigia, kad migrantai tapo svarbia Rusijos ekonomikos dalimi. Ir kiti ekspertai mano, kad Rusija vis labiau priklauso nuo pigios darbo jėgos iš Centrinės Azijos – neva jie atlieka darbus, kurių patys rusai nenorėtų dirbti. Ne vieną kartą policija yra sulaikiusi nelegaliose įmonėse skustuvų geležtes, adatas siuvimo mašinoms ar dešras gaminančius imigrantus, kurių šeimos, paliktos gimtuosiuose kraštuose, neretai būna visiškai priklausomos nuo jų uždirbamų pajamų.
„Dažnai skundžiamasi, kad atvykėliai užima laisvas darbo vietas, tačiau tikrai aišku, kad patys rusai tuo užsiimti nė už ką nenorėtų. Migrantų darbo jėga dar ir pigesnė ir tai labai patogu“, – kalba maskvietė Aliona.
Anot jos, nuomonė apie migrantus dviprasmiška. Didžiąją dalį maskviečių jie erzina – labiausiai dėl to, kad neretai elgiasi nepagarbiai, gyvena netvarkingai, vyrai dažna nemaloniai elgiasi su rusų merginomis. Kartais atrodo, kad atvykėliai tikrai nemėgsta maskviečių, mano Aliona.
„Tačiau daugelis rusų, kurie demonstratyviai skundžiasi migrantais, yra ne geresni – žemindami migrantus, jie nori pasijusti geriau. Tačiau išsilavinę žmonės to nedaro, jie dažniausiai ignoruoja atvykėlius“, – tikina mergina. Jos nuomone, tai uždaras ratas: nei migrantai, nei etniniai rusai nesistengia elgtis vieni su kitais mandagiai.
Klesti nacionalizmas
Per akcijas, nukreiptas prieš migrantus, dažnai galima išgirsti nacionalistinių šūkių. V. Volovojus sako, kad dabar susiklostė palankios sąlygos nacionalizmui augti. Kai valdžia nieko nedaro, nepasitenkinimas kyla, ir netgi žmonės, kurie skeptiškai vertino nacionalizmą, pradeda pritarti, remti tuos, kurie skatina susidoroti su kitataučiais, nesvarbu, ar jie kalti dėl ko nors, ar ne.
„Šaknų reikia ieškoti 10-ajame XX a. dešimtyje, kai buvo užgniaužtas rusiškas patriotizmas, jo buvo gėdijamasi. Tada išaugo nacionalistai. Paskui valdžia bandė visa tai grąžinti į viešąją erdvę, tam tikra prasme toleravo nacionalistus, o dabar valdžios neveiksnumas tik dar labiau netiesiogiai skatina tas nuotaikas“, – primena politologas.
Jis įsitikinęs, kad nacionalistinės jėgos Rusijoje egzistuoja ir, jeigu tai tęsis, jos tik stiprės, o tai gali būti labai pavojinga: „Nuolat girdime, kad čia daugiatautė šalis, kad negalimas nacionalizmas, tačiau savo veiksmais valdžia tik stiprina tokias nuotaikas. Tai vyksta daug kur, ne tik Maskvoje.“
J. Tetena sako, kad ne visi nacionalistai nusiteikę radikaliai. Kai kurie žmonės aštriau pasisako tik tam tikrais politiniais klausimais: „Jie nereikalauja deportuoti žmonių pagal akių spalvą (pamažu atsiranda tokių žmonių). Skiriu radikalų nacionalizmą ir tiesiog pastangas apsaugoti savo piliečių teises, bet tai kol kas tik opozicijos judėjimas.“
Rugpjūtį Rusijos vyriausybė pristatė federalinę programą „Rusų vienybės stiprinimas ir etnokultūrinė Rusijos tautų raida“. Anot V. Volovojaus, nacionalinės vienybės klausimas Rusijai buvo aktualus visais laikais, nes ją visada sudarė daugiataučiai valstybiniai vienetai, tačiau pateikta programa, politologo manymu, realių rezultatų vargu ar duos.
Rusijos valdžia visada deklaruoja, kad planuoja kažką daryti, sako politologas. Pavyzdžiui, prašoma Centrinės Azijos respublikų, kad būtų išduoti nauji pasai ir kad būtų bent fiksuojama, kada asmuo atvyko: „Sukūrus tinkamą įstatyminę bazę, nustačius taisykles, tai tikrai įmanoma padaryti, bet pirmiausia reikia dėl jos apsispręsti, nes kol kas ir aiškaus apsisprendimo nėra.“