Ir iš tiesų, Jungtinės Karalystės premjerė net kelis mėnesius gludino būsimą savo poziciją artėjančiose „Brexit“ derybose. Ir štai antradienį, sausio 17 d., ją išvydome pasiryžusią suvaldyti Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos procesą, kurio kontrolė, kaip atrodė, slysta iš jos rankų.
Laukiant Th. May pranešimo Londone Lankasterio namuose, buvo svarstoma, ar neteks ir vėl išklausyti banalių ir nieko konkretaus nesakančių tezių.
Nerimauta be reikalo
Milžiniškomis karališkosios šeimos bei valstybės veikėjų portretais nukabinėtoje salėje Th. May pranešimas nuskambėjo taip tvirtai, kad vargu ar kas nors iš Vestminsterio, o juo labiau Europos, galėtų turėti priekaištų. Ne visiems patiko tai, ką kalbėjo premjerė, bet, šiaip ar taip, jos nebegalima kaltinti nežinojimu, ko nori.
Th. May pasistengė išdėstyti savo poziciją pačiomis aktualiausiomis temomis, pradedant bendrąja rinka ir baigiant Europos Sąjungos piliečių teise apsigyventi Didžiojoje Britanijoje, taip pat dar dešimčia klausimų, aiškiai duodama suprasti, ko ketina siekti ir kokių planų atsisakė.
Griežtas ir konkretus tonas, nepaisant Briuselyje tvyrančių priešiškų nuotaikų, buvo nepaneigiamas jos kalbos pranašumas.
Principinė Jungtinės Karalystės nuostata
„Nepasiektą susitarimą Didžioji Britanija laikytų geresne išeitimi nei šaliai nepalankų susitarimą“, – įspėjo Th. May. Girdint tokį pareiškimą, daug kam Briuselyje teks spręsti rebusą, ar premjerė neblefuoja.
Th. May puikiai žino, kad tikrai mažai pasieks, jei galų gale sutiks su tuo, kas siūloma. Įspėdama apie nusiteikimą pasitraukti iš derybų nepasiekus susitarimo, Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė demonstruoja klasikinę derybų taktiką. Tokią taktiką išmėgino ir buvęs šalies premjeras D. Cameronas. Jis pagrasino inicijuoti referendumą dėl „Brexit“, jei nepavyks iš naujo suderinti Jungtinės Karalystės santykių su Europos Sąjunga, kaip kad pats buvo žadėjęs Didžiosios Britanijos rinkėjams. Reikia priminti, kad niekas tada D. Cameronu nepatikėjo.
Th. May ryžtą galima palyginti su atsivertėlio uolumu. Per referendumą „Brexit“ idėjai ji nepritarė, bet dabar yra įsitikinusi, kad Didžiosios Britanijos baudimas reikštų Europai „pražūtingą savidestrukciją“, todėl Didžioji Britanija „tokiai įvykių eigai pritarti negali“.
Griežta „Brexit“ strategija, bet lanksti taktika
Didžioji Britanija pasitrauks iš bendrosios rinkos, Teisingumo Teismo jurisdikcijos, muitų sąjungos ir ženkliai sumažins savo finansinį indėlį į Europos Sąjungos biudžetą. Vestminsterio rūmuose posėdžiaujančiam Parlamentui atrodė, kad tokie tikslai žada ryžtingą „Brexit“ eigą. Bet galbūt „Brexit“ šalininkų užmojai kiek per dideli?
Panagrinėjus Th. May pareiškimus atidžiau, tiesmuka jos laikysena gali pasirodyti ne tokia ir griežta.
Kalbėdama apie finansinius įnašus ministrė pirmininkė patikino, kad apie „nuolat įnešamas labai dideles sumas“ negali būti nė kalbos. Tačiau kiek vėliau paminėjo, kad tam tikrais bendradarbiavimo atvejais Jungtinė Karalystė yra pasiruošusi skirti tam tikro dydžio įnašus. Ar ne panašu į dviprasmybę?
Th. May pozicija imigracijos kontrolės klausimu taip pat iš pirmo žvilgsnio griežta. Atrodytų, visa migrantų srautų kontrolė turėtų būti Jungtinės Karalystės dispozicijoje. Tačiau detalių jos pareiškimuose stinga.
„Ketiname kontroliuoti iš Europos Sąjungos į Didžiąją Britaniją atvykstančių žmonių skaičių“, – sakė ministrė pirmininkė. Prisiminkime D. Camerono pateiktą, bet Europos Sąjungos lyderių atmestą siūlymą dėl būtinojo migrantų skaičiaus ribojimo. Ar šįkart bus priimtas Didžiajai Britanijai palankus sprendimas?
Pasisakydama dėl muitų sąjungos Th. May pademonstravo šiokį tokį lankstumą. Nepriimtina, anot premjerės, turėtų būti tik tai, kas trukdytų Didžiajai Britanijai sudarinėti laisvosios prekybos sutartis už Europos Sąjungos ribų, o dėl visko kito galima derėtis.
Kalbėdama apie bendrąją rinką Th. May buvo daug nuosaikesnė. Į naująją sutartį „galėtų būti įtraukta kai kurių dabartinių tam tikro tipo bendrosios rinkos sutarčių nuostatų“, – sakė ji. Nurodydama, apie kokio tipo sutartis kalba, ministrė pirmininkė išvardijo keletą sričių, tokių kaip lengvųjų automobilių ir sunkvežimių eksportas. Ji paminėjo ir nevaržomo finansinių paslaugų teikimo užsienio valstybėse galimybę. Panašu, kad Th. May siekia išsikovoti tik tam tikras sąlygas. Įdomu, kokią kainą ji pasirengusi mokėti.
Svarbiausia – pereinamasis laikotarpis
Nurodydama, kad viskas, įskaitant ir naujos prekybos sutarties tarp Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos sudarymą, turi būti įgyvendinta per porą metų, Th. May įspraudė save į darbotvarkę, kurią daugelis Briuselyje dirbančių pareigūnų laiko neįmanoma.
Sutarties sėkmę, anot Th. May, lemia pereinamojo laikotarpio trukmė ir sudėtingumas – aplinkybės, kurių reikia paisyti siekiant nesužlugdyti ekonomikos.
Pereinamojo laikotarpio trukmę ministrė pirmininkė pabandė susieti su griežtais terminais. Kaip pati pasakė, Didžioji Britanija nesitaikstys su „begalinio pereinamojo laikotarpio“ perspektyva. Tarsi kuriam nors Europos Sąjungos vadovui būtų priimtinas niekad nesibaigiantis dviprasmiškas Didžiosios Britanijos statusas.
Kalbėdama apie derybų eigą Th. May pasisakė už „etapais suskirstytą procesą“.
Th. May paminėjo tokius pereinamuoju laikotarpiu derintinus punktus kaip imigracijos kontrolė, naujos muitų sutartys, baudžiamosios jurisdikcijos klausimai ir net Londono Sičio veiklos sureguliavimas. „Laikas, skirtas kiekvienam į naujas sutartis įtraukiamam klausimui aptarti, gali skirtis“, – sakė Th. May.
Th. May problema ta, kad pereinamojo laikotarpio sąlygos Europos Sąjungai atrodys priimtinos tik tol, kol Didžioji Britanija laikysis žaidimo taisyklių. Ministrė pirmininkė pripažino, kad visi susitarimai yra derybų objektas. Šiaip ar taip, jos atžvilgiu neabejotinai bus vykdomas spaudimas, siekiant, kad iki 2020-aisiais įvyksiančių visuotinių rinkimų ji nebūtų įgyvendinusi visų su „Brexit“ susijusių pažadų, ypač migrantų klausimu.