„Po karo turėsime 40 milijonų žmonių su potrauminio streso sutrikimu“, – pusiau juokais pripažįsta ukrainiečiai. Ko gero neliko nė vienos šeimos Ukrainoje, kurios nebūtų palietęs Rusijos pradėtas plataus masto karas: šimtai tūkstančių žmonių išėjo kariauti, kiti padeda aprūpinti kariuomenę, dalis turėjo bėgti iš šalies. Ukrainos kariai Delfi atvirai papasakojo, ką po išgyvenimų mūšio lauke patiria šalies gynėjai ir kodėl sugrįžti į civilinį gyvenimą tampa sudėtinga.

„Dabar visa šalis išgyvena krizę. Krizė – tai būsena, kai sistema negali veikti taip, kaip anksčiau. Turime sukurti kažką naujo“, – įsitikinusi Ukrainos psichologė Anžela Tittel.

Skaičiuojama, kad potrauminio streso sutrikimas pasireiškia maždaug 25 proc. žmonių, patyrusių smurtą ar grėsmę gyvybei. Šiems žmonėms pasireiškia keletas simptomų: įkyrios mintys, nuolatiniai prisiminimai apie traumuojančią situaciją, sutrikę pažintiniai gebėjimai, taip pat nuotaikų svyravimai ir dirglumas.

Potrauminio streso sutrikimas diagnozuojamas ne anksčiau kaip praėjus mėnesiui po traumos. Jis pasireiškia po ūmaus streso sutrikimo arba latentinio laikotarpio, kuris gali trukti nuo kelių savaičių iki 6 mėnesių, o kartais – iki kelerių metų, paaiškina Ukrainos psichologė.


Rusijos agresijai prieš Ukrainą prasidėjus dar prieš devynerius metus, o 2022 m. vasarį Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į savo kaimynės teritoriją, milijonai ukrainiečių išgyveno baimę dėl savo gyvybės. Kariai – tie, kurie nerimą dėl savo gyvybės išgyvena bemaž kasdien. Todėl kartais galima išgirsti juos juokaujant, kad „visi mes jau trenkti“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)