48 metų V. Podjačis kažkada buvo gerai žinomas prorusiškas aktyvistas, kuris nenuilsdamas triūsė, kad jo gimtasis pusiasalis atsiskirtų nuo Ukrainos ir grįžtų į Rusijos prieglobstį.
Tačiau gyvenimas Rusijos sudėtyje dabar jam nebeatrodo toks saldus, kaip jis tikėjosi.
Jo ankstesnė aktyvistinė veikla ne tik neužtikrino jam garbės ir privilegijų, bet jis prarado savo vienintelį pajamų šaltinį – dėstytojo pareigas universitete.
Iki Rusijai prisijungiant Krymą, V. Podjačis vadovavo prorusiškų aktyvistų grupei „Liaudies frontas: Simferopolis – Krymas – Rusija“, kuri ragino Kijevą perduoti visą pusiasalį Rusijai mainais į Ukrainos skolų Maskvai panaikinimą.
Nors aktyvistų grupė neragino visiškai atsiskirti nuo Ukrainos, 2011 m. vasarį V. Podjačiui buvo pateikti kaltinimai kėsinimusi į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamybę.
Krymo teismas paskelbė bausmę: treji metai lygtinai su 1 metų bandomuoju laikotarpiu.
Kai Biologinių išteklių ir jų panaudojimo tyrimo akademija prie Krymo Federalinio universiteto Simferopolyje, kur jis dėstė taikomąją matematiką, lapkričio mėn. paskelbė, kad dėstytojams reikia iš naujo pateikti paraiškas pareigoms užimti, V. Podjačis buvo automatiškai diskvalifikuotas už teistumą.
Pagal Rusijos įstatymus, visi iki Krymo aneksavimo Ukrainos teismų priimti sprendimai lieka galioti. V. Podjačis buvo priverstas išeiti iš universiteto ir dabar yra bedarbis.
Kai su juo susisiekė RFE/RL, jis atsisakė komentuoti šį incidentą.
„Pasakiau viską, ką turėjau pasakyti“, – paaiškino jis.
Paklaustas, ar ketina teikti apeliacinį skundą dėl atleidimo iš darbo, jis pareiškė, kad yra „įstatymus gerbiantis pilietis“ ir sprendimo neginčys.
„Lauksiu, kol mane reabilituos“, – pridūrė jis.
V. Podjačio nesėkmė sukėlė jo bendražygių iš „Liaudies fronto“ pasipiktinimą.
Tokį naujosios valdžios elgesį su juo jie laiko itin veidmainišku, turint omenyje, kad oficialūs Rusijos asmenys su šalies prezidentu Vladimiru Putinu priešaky atvirai didžiuojasi veiksmingai įvykdytu Krymo aneksavimu, nors tai ir sugadino santykius su Vakarais bei paskatino JAV ir ES įvesti sankcijas Maskvai.
Rusija aneksavo Krymą nusiuntusi savo pajėgas užimti svarbiausių infrastruktūrų ir surengusi referendumą, kurį vėliau neteisėtu paskelbė 100 valstybių, dalyvavusių JT balsavime.
V. Putinas pareiškė, kad Krymo pusiasalis, kurį sovietų lyderis Nikita Chruščiovas 1954 metais perleido Ukrainai, yra „šventa Rusijos žemė“.
„Šiam žmogui, kuris pusę savo gyvenimo skyrė tam, kas įvyko Kryme, ne tik neparodytas dėkingumas, bet ir priklijuota nusikaltėlio etiketė“, – piktinasi buvęs įstatymų leidėjas ir „Liaudies fronto“ narys Vadimas Mordašovas.
V. Mordašovas pareiškė, kad aktyvistų grupės nariai pateikė peticijas įvairioms įstaigoms, įskaitant Aukščiausiąją Tarybą – naująjį pasiskelbusįjį Krymo parlamentą – kad išteisintų V. Podjačį.
„Jų atsakymai kelia pasipiktinimą, – sako jis. – Pavyzdžiui, Aukščiausioji Taryba į mūsų kolektyvinį prašymą atsakė, kad Valerijus Podjačis kompensuotų žalą, kurią padarė savo nusikaltimu.“
V. Mordašovas mano, kad V. Podjačis tapo rakštimi dabartinei valdžiai, kuri prieš pereidama į Rusijos pusę po aneksavimo, buvo prisiekusi ištikimybę Ukrainai.
„Krymo valdžia nesuinteresuota reabilituoti V. Podjačį, – sako jis. – Jiems jo nereikia, jis jiems tik trukdo.“
V. Mordašovo nuomone, ypatingą pasipiktinimą V. Podjačio ilgametis lojalumas Rusijai kelia parlamento pirmininkui Vladimirui Konstantinovui.
2012 metais V. Konstantinovas, kuris ir tuomet buvo parlamento pirmininkas, itin smerkė V. Podjačio raginimus Rusijai perimti valdžią Kryme.
Pareiškime, kuris buvo paskelbtas dabar nebeegzistuojančio Ukrainos parlamento Kryme svetainėje, „Liaudies fronto“ narius V. Konstantinovas pavadino „marginalais, kurie Respublikoje niekam neatstovauja“, ir pažadėjo, kad „absurdiški šių politinių neūžaugų reikalavimai bus nagrinėjami teisme, kaip priklauso“.