H.Karzai į valdžią 2001 metais iškilo remiant amerikiečiams, po to, kai buvo nušalintas Talibano režimas, bet dažnai kritikuodavo JAV karinę kampaniją, kuriai sunkiai sekėsi kovoti su šalį apėmusiu islamistų sukilimu.
Jis atsistatydins kitą savaitę, po 13 valdymo metų, per kuriuos padėtis dėl infrastruktūros, sveikatos apsaugos, švietimo ir moterų teisių pagerėjo labai nedaug, nors buvo suteikta milijardų dolerių pagalba.
„Tai ne mūsų karas, tai – užsieniečių karas, jis grindžiamas jų tikslais“, – sakė H.Karzai vyriausybės pareigūnams, atsisveikindamas su jais prezidentūros rūmuose Kabule.
„Amerika nenorėjo taikos ... Amerika turėtų garbingai elgtis su Afganistanu. Tai, ką jie sako, ir tai, ką jie daro, turėtų sutapti“, – pareiškė jis.
H.Karzai seniai naudoja antiamerikietišką retoriką ir anksčiau kaltino JAV slapta bendrininkaujant su Talibanu, tuo papiktindamas Ameriką, kuri nuo 2001 metų Afganistane neteko 2 350 savo karių.
„Mano patarimas kitai vyriausybei yra būti labai atidiems (bendraujant) su Amerika ir Vakarais. Galime su jais draugauti, bet mes norime vienodų privilegijų“, – sakė H.Karzai.
Jo santykiai su Vašingtonu naujas žemumas pasiekė pernai, kai jis nusprendė nepasirašyti dvišalio saugumo susitarimo, kad kai kurie JAV kariai galėtų likti Afganistane su mokymo bei paramos misija ir pasibaigus šiems metams.
Jį pakeisiantis Ashrafas Ghani tikriausiai netrukus pasirašys tą susitarimą – tai jis žadėjo per rinkimų kampaniją.
Pagal susitarimą maždaug 12 tūkst. JAV vadovaujamų NATO karių liks Afganistane ir 2015 metais, po to, kai šiemet baigsis kovinės operacijos.