Žmogaus teisių aktyvistai kritikavo kariuomenei vadovausiančių generolo ir penkių pulkininkų pasirinkimą, nes jie yra senosios gvardijos nariai.
Vienas iš pulkininkų yra kaltinamas savavališku civilių žudymu 1994 metais, kai šalyje buvo įvestas karinis valdymas.
„Tai nėra emocinis ar partinis veiksmas, kuriuo siekiama patenkint vieną politinę stovyklą arba grupę; tai yra valstybinis veiksmas – patriotiškas ir integracinis“, – sakė J. Moise'as per kariuomenės vadų paskyrimo ceremoniją.
Haičio ginkluotąsias pajėgas 1995 metais paleido tuometinis prezidentas Jeanas-Bertrand'as Aristide'as. Kariuomenė buvo atkurta 2015-aisiais, kai šaliai vadovavo Michelis Martelly.
Šiuo metu 150 karių turinti Haičio kariuomenė buvo apmokyta Ekvadore.
Praėjusiais metais prezidentu tapęs J. Moise'as sakė, kad kariuomenės atkūrimas yra jo prioritetas, ypač dėl to, kad 2017-ųjų spalį Jungtinės Tautos baigė Haityje savo taikos palaikymo misiją.
Vyriausybei teko sunki užduotis įtikinti gyventojus, kad kariuomenė yra reikalinga Haičiui, nes nerimauta, kad armija vėl gali imti piktnaudžiauti, kaip kad buvo prieš ją paleidžiant prieš daugiau kaip du dešimtmečius.
„Mūsų dienomis Haičio ginkluotosios pajėgos yra galingas krizių ir nelaimių valdymo įrankis šaliai, kurią nuolat krečia gamtos katastrofos“, – sakė šalies gynybos ministras Herve Denisas.
2017-ųjų vasarą buvo pradėtas papildomas karių šaukimas, tačiau šis procesas sustojo, nes savo norą tarnauti pareiškė šimtai 18–25 metų jaunuolių.
Haitis tikisi, kad galiausiai jo kariuomenėje bus 3–5 tūkst. karių.
Vis dėlto tiek vietos gyventojams, tiek užsieniečiams kyla klausimų dėl kariuomenės finansavimo, nes visas Haičio gynybos ministerijos biudžetas tesiekia 6,3 mln. eurų.
Kariuomenės vadai grįš į senąją būstinę, esančią Port o Prenso centre priešais prezidentūrą. Anksčiau tame pastate buvo įsikūrusi Kultūros ministerija, tačiau dabar jai teks persikelti kitur.