29 metų Edwardas Snowdenas atskleidė informaciją apie tai, kad žmonių veiksmai „Facebook“, „Google“, „Skype“ ir kitose platformose įrašomi, klausomi ir skaitomi realiu laiku. Ir viso to mastas kur kas platesnis, nei kas nors kada nors skelbė „Facebook“ ar „Skype“ vartotojams.
Leidinys „New York Times“ nupiešė psichologinį E. Snowdeno paveikslą. Iš jo galima sužinoti, kad jaunuolis buvo metamas iš mokyklos, kad jis nereguliariai bendravo su savo motina. Žurnalistų (arba kažkieno dar?) žvilgsnis buvo perkeltas net per vandenyną, į Havajus, ir ten buvo nustatyta, kad E. Snowdenas kartą neatsakė į savo kaimyno pasisveikinimą. Bjaurus elgesys, tikrai. Bet turėkim omenyje, kad Edwardas tuo momentu planavo pradėti karą prieš Didįjį brolį. Tai reiškia, planavo pabėgimą, išdavystę. Argi tokiais atvejais yra prasmės užmegzti draugystę su kaimynais?
„New York Times“ apie E. Snowdeną parašė autorius, kurį labai vertinu – Davidas Brooksas. Jis yra įžvalgus psichologas, kurio knyga „Social Animal“ pernai metais tapo bestseleriu ir įkvėpė visus mano draugus, kuriems ją rekomendavau. Knyga pasakoja apie tai, kaip teisingai išsirinkti partnerį, apie inteligentiškumo ugdymą vaikuose, apie pastangas moksle.
Vis dėlto plūstamas D. Brookso straipsnis apie E. Snowdeną visai kito pobūdžio. Jis parodomas kaip individualistas, kuris nesupranta, kad tam tikros paslaptys ir susitarimai – Amerikos labui. „Jis išdavė mūsų privatumą!“ - skamba griežti žodžiai.
Pasitaikė panašių dalykų ir anksčiau, kai tą, kuris papasakoja kokią nors iki tol negirdėtą informaciją, bandoma pateikti kaip keistuolį. Pavyzdžiui, Williamą Rodriguezą, kuris Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių metu šiauriniame pasaulio prekybos centro dangoraižyje dirbo durininku. Jis netgi surengė „turą“ po Europą, kad galėtų papasakoti, jog sprogimai nugriaudėjo dangoraižio rūsyje ir tik tada į jį įsirėžė lėktuvas. Tada žiniasklaida (arba kažkas dar?) aptiko jo praeityje „tamsius puslapius“, neva jis dirbo pas kažkokį magą ar burtininką...
Arba, pavyzdžiui, buvęs CŽV pilotas Philipas Marshalas, parašęs knygą apie tai, kad valdžia iškreipia tiesą, jog primityvieji arabai negalėtų valdyti lėktuvo taip, kad be dispečerio pagalbos galėtų skristi į Pentagoną. Ph. Marshalas buvo rastas savo namuose – jis tariamai nušovė savo vaikus, šunį ir tada nusišovė pats. To normaliu elgesiu nepavadinsi, tikra tiesa.
Tas pats dabar vyksta su E. Snowdenu. Verta paskaityti, kaip D. Brooksas kuria iš jo keistuolį: „Pas mus vis daugėja dvidešimtmečių vienišių, tariamai turinčių moralę ir proto, bet jų socialiniai ryšiai yra silpni. Dėl technologinės egzistencijos stinga šeimos, kaimynystės, religinės grupės, valstybės, tautos ir pasaulio pajautimo“.
„Snowdenas išdavė savo darbdavį ir kolegas. Kolegos, su kuriais jis bendravo, dabar bus spaudžiami. Atviras valdymo modelis taip pat išduotas. Dabar bus dar mažiau nei anksčiau galima išreikšti savo nuomonę, nes žvalgyba vėl ims naudotis įprastu telefoniniu pasiklausymu, - rašė D. Brooksas. - Edwardas išdavė ne tik tų, kurie jam mokėjo didelį atlyginimą – CŽV, Nacionalinio saugumo agentūros ir šnipinėjimu užsiimančios privačios firmos „Booz Allen“ – garbės kodeksą. Edwardas išdavė JAV Konstituciją. Konstitucija sukurta ne tam, kad kažkoks 29-metis pats imtų spręsti, apie ką pasakoti pasauliui, o apie ką – ne“.
Nelieka nieko kito, kaip dar kartą pasižiūrėti vaizdo įrašą su E. Snowdenu ir palyginti jį su tautos priešo portretu, nupieštu „New York Times“.
Hansas Luikas yra Estijos verslininkas, DELFI akcininkas.