Tačiau erozija nėra didžiausia kaltininkė. Oahu kalnai, mokslininkų teigimu, tirpsta iš vidaus. „Mes mėginome apskaičiuoti, per kiek laiko sala sunyks ir kokią tai padarys įtaką klimatui, - sakė Brighamo Youngo universiteto geologas Steve`as Nelsonas. - Šiose salose tirpsta daugiau medžiagų negu tos, kurias veikia erozija“.
Tyrimo metu mokslininkai stebėjo, kuris vanduo – gruntinis ar upės – išplauna daugiau mineralinių medžiagų. S. Nelsonas ir jo kolegos šiuos vandenų tipus tyrė du mėnesius. Be to, gruntinio ir paviršinio vandens matavimai iš Jungtinių Valstijų geologinių tyrimų agentūros padėjo jiems apskaičiuoti bendrą masės kiekį, kuris išnyksta saloje kiekvienais metais.
„Visos Havajų salos sudarytos tik iš vienos rūšies uolienos, - sakė S. Nelsonas. - Orų rodikliai taip pat yra nepastovūs, nes labai kinta kritulių kiekiai, taigi ši sala primena didžiulę gamtinę laboratoriją“.
Norint numatyti salos ateitį, taip pat reikia atsižvelgti į plokštės tektoniką. Kadangi Oahu yra stumiama į šiaurės vakarus, sala lėtai, bet stabiliai keliama aukštyn. Jei girdėjote apie lipančius kalnus, tai šis kalnas yra būtent toks.
Mokslininkai apskaičiavo, kad Oahu sala augs 1,5 mln. metų. Nepaisant to, galiausiai nugalės gruntiniai vandenys ir sala pradės smukti plokščios topografijos link.
Vienas iš tyrimo, kurio rezultatai skelbiami žurnale „Geochimica et Cosmochimica Acta“, autorių buvo studentas Brianas Selckas. Prie šio projekto jis prisijungė tik tuomet, kai Havajuose jau buvo atlikti praktiniai tyrimai, tačiau jis laboratorijoje atliko mineraloginę žemės mėginių analizę. Šios salos vulkaninė žemė pateikė mažiausiai vieną netikėtumą, kuris buvo aptiktas išdūlėjusiose uolienose, vadinamose saprolitais.
„Mane nustebino tai, kad saprolituose, paimtuose iš 1 m gylio, buvo didžiuliai kiekiai kvarco“, - sakė B. Selckas.