Į susitikimą Helsinkyje D. Trumpas atvyko po praėjusią savaitę NATO viršūnių susitikimo ir vizito Jungtinėje Karalystėje.
Po ilgiau nei planuota trukusio privataus D. Trumpo ir V. Putino pokalbio ir po to sekusių pietų kartu su abiejų šalių delegacijomis, abu vadovai surengė bendrą spaudos konferenciją.
Pirmasis pasisakė V. Putinas.
„Manau, kad galima tai pavadinti sėkme, tai buvo vaisingas pokalbis“, – pradžioje sakė V. Putinas.
„Visi suprantame, kad šalių santykiai išgyvena sunkius laikus, – tęsė V. Putinas, – tačiau suprantame, kad tam nėra vienos, konkrečios priežasties. Šaltasis karas baigėsi“.
„Mes susiduriame su daug bendrų iššūkių, tokių kaip terorizmas, gamtosaugos problemos. Juos įveikti galime tik dirbdami kartu. Šiuo pokalbiu ir siekėme išspręsti šią sudėtingą tarpusavio situaciją ir pakloti pamatus tolimesniam santykių gerinimui", – kalbėjo V. Putinas.
„Sėkmingas Sirijos klausimo išsprendimas galėtų būti pirmasis šio sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdys <...> Visa tai tapo įmanoma dėl asmeniško D. Trumpo noro kalbėtis, o ne eiti konfrontacijos keliu“, – teigė Rusijos lyderis.
„Taip pat aptarėme Minsko susitarimų įgyvendinimą ir tai, kaip jų nesilaiko Ukrainos pusė“, – sakė V. Putinas.
Baigdamas savo kalbą V. Putinas padėkojo Suomijai, surengusiai šį susitikimą.
D. Trumpas pirmiausia padėkojo Suomijai dėl nuostabaus priėmimo. Tada sekė jo padėka Rusijai dėl puikiai suorganizuoto pasaulio futbolo čempionato.
„Nuo senų laikų įvairios JAV administracijos suvokė vieną dalyką, kad diplomatija visada yra geresnis kelias, nei konfrontacija“, – sakė D. Trumpas.
„Jei mes ketiname išspręsti daugelį pasaulį kamuojančių problemų, mes turėsime rasti būdų, kaip dirbti kartu, – tęsė JAV prezidentas, – mūsų šalys jau ne kartą bendradarbiavo, ką įrodo mūsų bendra kova per Antrą pasaulinį karą“.
D. Trumpas pažadėjo suaktyvinti bendrą kovą su terorizmu ir minėjo glaudesnio abiejų šalių saugumo struktūrų bendradarbiavimo galimybę.
Naujienų agentūros „Interfaks“ žurnalistui paklausus apie D. Trumpo mintis dėl „Nord stream 2“ projekto D. Trumpas pasakė, kad tai yra Vokietijos sprendimas, tačiau pabrėžė, kad JAV ketina konkuruoti, nors Rusija ir turi geografinį pranašumą.
„Tai yra Vokietijos sprendimas, – sakė D. Trumpas, – Mes konkuruosime. Kaip jau žinote, mes esame, ar artimiausiu metu būsime didžiausi gamtinių dujų eksportuotojai. Ir mes tikrai ketiname konkuruoti“.
V. Putinas sakė užtikrinęs D. Trumpui, kad dujų tranzitas per Ukrainą bus išsaugotas nepaisant Baltijos jūroje vykdomo politiškai jautraus dujotiekio projekto „Nord Stream 2“.
Spaudos konferencijoje V. Putinas teigė, kad D. Trumpas kalbėdamas su juo asmeniškai išreiškė nerimą dėl to, ar „Nord Stream 2“ dujotiekis nesužlugdys dujų tranzito per Ukrainą.
„Aš patikinau prezidentui Trumpui, kad Rusija yra pasiruošusi išsaugoti dujų tranzitą per Ukrainą. Be to, mes esame pasiruošę pratęsti tranzito sutartį, kuri baigiasi kitais metais, jei ginčas Stokholmo arbitražo teisme bus išspręstas“, – sakė V. Putinas, turėdamas omenyje Ukrainos nacionalinio energetikos holdingo „Naftogaz“ ir Rusijos monopolininko „Gazprom“ bylinėjimąsi Stokholmo arbitražo teisme.
Žurnalistui D. Trumpo paklausus, ar tikrai dėl blogų tarpusavio santykių yra kaltas tik JAV kvailumas, kaip ryte pats D. Trumpas teigė savo „Twitter“ paskyroje, D. Trumpas teigė matantis klaidų abiejų šalių laikysenoje ir dar kartą užsipuolė Roberto Muellerio tyrimą, tačiau nepaminėjo jokio blogo Rusijos elgesio pavyzdžio.
„Taip, aš manau, kad abi šalys yra atsakingos. Aš manau, kad JAV veikė kvailai, mums reikėjo dialogo anksčiau. Aš manau, kad dabar mes einame teisingu keliu“, – sakė JAV prezidentas.
D. Trumpas taip pat akcentavo, kad Roberto Muellerio tyrimas kenkia šaliai ir keletą kartų pakartojo, kad „visi žino“, jog nebuvo jokio sąmokslo paveikti rinkimų eigą.
„Manau, abi šalys yra padarę klaidų“, – sakė D. Trumpas, tačiau neišskyrė nei vienos Rusijos klaidos, kuri galėjo pakenkti dvišaliams santykiams.
RT žurnalistas paklausė, ar buvo pasiekti kokie nors konkretūs susitarimai susitikimo metu. D. Trumpas atsakė pabrėždamas, kad Sirijoje yra sričių, kur JAV ir Rusijos bendradarbiavimas gali būti svarbus humanitariniu klausimu, tačiau nepaminėjo jokių konkrečių susitarimų.
„Visos JAV saugumo ir žvalgybos institucijos teigia, kad Rusija kišosi į 2016 rinkimus. Putinas neigė Rusijos kišimąsi. Pone prezidente, kuo tikite jūs?“ – paklausė vienas JAV žurnalistų.
„Aš pasitikiu abejomis pusėmis“, – atsakė D. Trumpas ir net keletą minučių kalbėjo apie tai, kur dingo „nulaužtas“ Demokratų partijos serveris, taip pat dar kartą iškėlė klausimą, kur dingo 30000 laiškų iš Hillary Clinton susirašinėjimų. „Nematau, kodėl jie turėtų kištis“, – dar kartą užtvirtino D. Trumpas.
Belaukiant V. Putino ir D. Trumpo spaudos konferencijos salėje kilo susistumdymas. Kaip praneša CNN, vienas žurnalistas buvo jėga išvestas iš salės. Kol kas neaišku, iš kurios valstybės išvestasis žurnalistas yra. Panašu, kad jis buvo išvestas dėl to, kad laikė popieriaus lapą su, kaip įtariama, protesto užrašu.
Susitikimo eiga:
Punktualumu nepasižymintis V. Putinas privertė laukti ir JAV prezidentą. V. Putino lėktuvas nusileido 45 minutėmis vėliau, nei buvo suplanuota. Nusileidimas vyko 12:58. 13 valandą buvo numatyta susitikimo pradžia. 13:08 V. Putinas išlipo iš lėktuvo, apsauginių lydimas sėdo į automobilį ir pajudėjo į susitikimo vietą.
V. Putino vėlavimas į susitikimus su kitų šalių lyderiais yra įprastas reiškinys. Politologai spėlioja, kad priversdamas kitus laukti V. Putinas nori simboliškai užimti dominuojančiojo poziciją.
13:37 vietos ir Lietuvos laiku V. Putinas atvyko į Suomijos prezidento rezidenciją, kur ir vyks jo susitikimas su D. Trumpu. Vėluojančio V. Putino JAV prezidentas laukė viešbutyje.
13:55 į susitikimo vietą atvyko D. Trumpo limuzinas su palyda. Abu lyderiai jau yra viduje.
Pasak vieno naujienų agentūros „Interfax“ korespondento, abu valstybių vadovai, atvykę į Suomijos prezidentūrą, paspaudė vienas kitam rankas ir pozavo žurnalistams, dalyvaujant Suomijos lyderiui Sauli Niinisto.
14:10 D. Trumpas ir V. Putinas savo susitikimą pradėjo trumpai pabendravę su žurnalistais.
D. Trumpas leido pirmam kalbėti V. Putinui.
Šis trumpai užsiminė, kad džiaugiasi susitikimu ir tikisi išspręsti svarbiausius klausimus.
„Pasaulis stebi mus, nes esame dvi galingos branduolinės valstybės. Mes kontroliuojame 90 proc. branduolinių ginklų. Ir tai nėra gerai. Visi tikisi ir nori, kad mes sutartume“, – sakė D. Trumpas. Anot jo, laukia labai daug sričių, kurias reikės aptarti: prekybos, kariuomenės reikalai, balistinės raketos ir branduolinė energetika, taip pat Kinijos vaidmuo.
D. Trumpas kalboje taip pat pasveikino V. Putiną su puikiu futbolo čempionato organizavimu, pavadino jį vienu geriausiu istorijoje ir teigė, kad pats žiūrėjo ne vieną mačą. D. Trumpas išreiškė viltį, kad jiems pavyks užmegzti „išskirtinę draugystę“.
Privatus pokalbis užtruko
Lyderių susitikimas prasidėjo 55 min. vėliau nei planuota. Jų privatus pokalbis prasidėjo maždaug 14:15. Iš pradžių buvo planuota, kad susitikimas akis į akį truks pusantros valandos, po to prasidės tarpusavio pokalbis su padėjėjais, tačiau galiausiai užtruko daugiau nei dvi valandas.
16:35 naujienų agentūra „The Associated Press“ pranešė, kad privati susitikimo dalis baigėsi. Po jos D. Trumpas pranešė, kad tai buvo „gera susitikimo pradžia visiems“. Po derybų prie keturių akių lyderiai surengs darbo pietus, dalyvaujant abiejų šalių delegacijoms.
Vėliau turėtų įvykti apie 40 min. truksianti D. Trumpo ir V. Putino bendra spaudos konferencija.
Pirmadienio susitikimas atidžiai stebimas abipus Atlanto vandenyno. Keliomis dienomis anksčiau JAV Teisingumo departamentas iškėlė kaltinimus 12 Rusijos žvalgybos karininkų už jų numanomą vaidmenį per 2016 metų Amerikos prezidento rinkimų kampaniją įvykdytuose kibernetiniuose įsilaužimuose į Demokratų partijos serverius ir elektroninio pašto sistemas.
D. Trumpas sakė, kad tikisi pagerinti santykius su Rusijos lyderiu, Tačiau šis jo pageidavimas skeptiškai vertinamas abiejų pagrindinių partijų Vašingtone, nerimaujant dėl Rusijos vaidmens Ukrainos ir Sirijos konfliktuose bei kitų destabilizuojamų veiksmų.
CNN: D. Trumpas neplanuoja stabdyti JAV karinių pratybų Baltijos šalyse
D. Trumpas, pirmadienį pradėjęs derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, neplanuoja įšaldyti amerikiečių karinių pratybų Baltijos šalyse, pranešė naujienų televizija CNN, remdamasi neįvardytu JAV pareigūnu.
Šaltinis, kalbėdamas apie bendras JAV ir NATO karines pratybas, sakė CNN, kad jų neketinama atsisakyti. „Bent jau toks planas“, – pažymėjo jis.
Prieš susitikimą Helsinkyje su Kremliaus vadovu D. Trumpas tarėsi su savo patarėjais, ir šis pasitarimas truko ilgiau nei planuota, nes V. Putinas vėlavo atvykti į Suomijos sostinę.
D. Trumpas praeitą mėnesį po susitikimo Singapūre su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu netikėtai paskelbė, kad Jungtinės Valstijos įšaldys savo karinius manevrus Korėjos pusiasalyje.
CNN kalbintas JAV pareigūnas neatmetė tikimybės, kad D. Trumpo ir V. Putino derybos prie prie keturių akių gali pakrypti netikėta linkme.
Prieš kelais dienas anksčiau D. Trumpas sakė, kad su V. Putinu gali aptarti amerikiečių karines pratybas Baltijos šalyse.
„Na galbūt mes apie tai kalbėsime“, – ketvirtadienį sakė D. Trumpas, paklaustas, ar svarstytų stabdyti karines pratybas Baltijos šalyse, jei to paprašytų V. Putinas.
Į karines pratybas JAV kariai pastaruoju metu dažniausiai atvyksta iš savo bazių Lenkijoje. Nuo 2014 iki 2017 metų rudens JAV kiekvienoje iš Baltijos šalių buvo dislokavusi po kuopą – apie du šimtus – karių, bet kitiems sąjungininkams atsiuntus savo karius amerikiečių čia nebeliko.
Trumpas: kaltas JAV kvailumas
Dvišalis D. Trumpo ir V. Putino susitikimas įvyks už uždarų durų, be jokių patarėjų ir be garso įrašo, bei truks 90 minučių.
Pirmadienio rytą D. Trumpas „Twitter“ žinute paskelbė, kad dėl prastų tarpvalstybinių santykių kaltas ilgalaikis JAV kvailumas, o ne Rusijos veiksmai. „JAV ir Rusijos santykiai dar niekada nebuvo tokie prasti dėl JAV kvailumo, o dabar dar – ir dėl suklastotos raganų medžioklės!“. Čia galvoje jis turėjo tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus.
ES pavadino prieše
Dar prieš šį susitikimą, sekmadienį, pasaulį apskriejo žinia, kad D. Trumpas Europos Sąjungą pavadino savo prieše.
Televizijos CBS žurnalistui paklausus, kas šiuo metu yra didžiausias Jungtinių Valstijų priešas pasauliniu mastu, D. Trumpas užtikrintai paminėjo Europos Sąjungą, ir tik po to įvardino Rusiją bei Kiniją.
„Na, manau, kad mes turime daug priešų. Aš manau, kad Europos Sąjunga yra priešė pagal tai, ką daro su mumis prekybos klausimais“, – televizijai CBS sakė D. Trumpas.
„Negalvotumėte taip apie Europos Sąjungą, bet ji yra priešė. Rusija yra priešė tam tikrais aspektais. Kinija yra priešė ekonomiškai, aišku, kad ji yra priešė. Tačiau tai nereiškia, kad jos yra blogos. Tai nieko nereiškia. Tai reiškia, kad jos yra konkuruojančios“, – pridūrė jis.
CBS korespondentas kiek pasimetė D. Trumpui pirmiausia įvardinus ES. „Daug kas nustebtų išgirdęs, kad ES įvardinote prieš Rusiją ar Kiniją“, – sakė jis.
„Su ES yra labai sudėtinga. Aš gerbiu jų šalių lyderius. Tačiau prekybos prasme jie naudojasi mumis“, – atsakė JAV prezidentas.
Dar anksčiau pasirodė žinia, kad per susitikimą su britų premjere Theresa May jis ragino „paduoti ES į tesimą“, o ne derėtis dėl „Brexit“ sąlygų.
Europos Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas „Twitter“ rašė: „Amerika ir ES yra geriausi draugai. Tie, kas sako, kad kad mes esame priešai skleidžia melagingas naujienas“.
Bendro pareiškimo nebus
Po susitikimo šalių lyderiai neplanuoja paskelbti bendro pareiškimo.
„Koks nors bendras pareiškimas neplanuojamas. Tai nėra privaloma tokiuose susitikimuose. Valstybių vadovai planuoja kartu dalyvauti spaudos konferencijoje, kurioje abu padarys žodinius pareiškimus“ – interviu televizijai RT sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad nors V. Putinas gana dažnai rengia spaudos konferencijas, pirmadienį Helsinkyje įvyksianti spaudos konferencija bus itin svarbi.
„Žinoma, tai bus labai svarbi spaudos konferencija. Visada techniškai suderinama, kas kalbės pirmas, kas – antras, kiek klausimų užduos abiejų šalių žurnalistai. Taigi, jau dabar turime šios spaudos konferencijos techninį algoritmą. Tikimės, kad ji bus gana informatyvi žurnalistų desantui, lauksiančiam susitikimo pabaigos“, – sakė D. Peskovas.
Ko abu lyderiai tikisi iš susitikimo?
Rusijos prezidentas V. Putinas ir Amerikos lyderis D. Trumpas pirmadienį pasimatys Suomijoje per savo pirmąjį dvišalį viršūnių susitikimą.
Abiejų šalių santykiams šiuo metu išgyvenant didžiausią krizę nuo Šaltojo karo laikų, prezidentų laukia sunki užduotis iš susitikimo išpešti pozityvių dalykų.
Ko Maskva ir Vašingtonas tikisi iš šių derybų?
Perspektyva iš Vašingtono
JAV analitikų nuomone, nauda D. Trumpui yra buvimas JAV užsienio politikos centre.
„Jis nori būti vertinamas kaip žmogus, priimantis šiuos sprendimus, ... priimantis juos vienašališkai, kad jis yra svarbiausias susitarimų sudarinėtojas“, – sakė Williamas Pomeranzas, Wilsono centro sovietologijos ir posovietinių šalių studijų Kennano instituto direktoriaus pavaduotojas.
„Manoma, kad tai yra svarbiausia Trumpui, o ne tai, ką jis iš tiesų gauna“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
W. Pomeranzas tikisi, kad po viršūnių susitikimo bus padarytas bendras pareiškimas.
Alina Polyakova iš Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Brookings Institution“ sutiko, kad D. Trumpas šiuo viršūnių susitikimu pasinaudos kaip proga sustiprinti savo pozicijas šalies viduje.
„Ką Trumpas galės parduoti kaip laimėjimą dėl Rusijos? Iš esmės (tai), kad buvęs prezidentas Barackas Obama „sumovė šiuos santykius, o aš ištaisiau“ (ir kad) „Rusija mums nekelia grėsmės, nes aš asmeniškai užmezgiau ryšį su Putinu ir mes matomės akis į akį“, – sakė ji.
Tačiau Williamas Courtney iš ne pelno strateginių studijų centro Vašingtone „Rand Corporation“ sakė, kad D. Trumpas galėtų bandyti užsitikrinti mažų įgyvendinamų susitarimų.
Kaip pavyzdžius jis paminėjo galimą uždarytų JAV ir Rusijos konsulatų Sankt Peterburge ir San Fransiske atidarymą.
Mažiau tikėtina, kad D. Trumpas gali bandyti siekti kokio nors didelio sandėrio su Rusija, pavyzdžiui, pasiūlyti Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos pripažinimą mainais į Maskvos įsipareigojimą panaudoti savo įtaką dėl Irano kovotojų išėjimo iš Sirijos, sakė W. Courtney.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Rusijos ir Eurazijos programos direktorė Olga Oliker sakė, kad yra trys abipusiai naudingos temos, kurias galėtų aptarti abu lyderiai.
Tai būtų naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarties pratęsimas, Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) išsaugojimas ir geresnis kariuomenių komunikavimas virtine klausimų.
Perspektyva iš Maskvos
Kad susitikimas apskritai įvyks, jau ir taip yra laimėjimas Kremliui, kuris seniai siekė viršūnių susitikimo, bet sulaukdavo Vašingtono atsisakymo, sako analitikas Andrejus Baklickis.
Šalių nesutarimus kelia konfliktai Sirijoje ir Ukrainoje, taip pat – numanomas Rusijos kišimasis į JAV rinkimus bei Vakarų sankcijos. Pasak A. Baklickio, jis iš šio viršūnių susitikimo nesitiki daug „novatoriškų sprendimų“.
Tikėtis galima tik bendros deklaracijos, pridūrė jis.
Politikos analitikas Aleksejus Malašenka mano, kad V. Putinui šis susitikimas yra „neformalus Rusijos, kaip didžios galios, pripažinimas“.
V. Putinas galėtų bandyti įtikinti D. Trumpą užimti „lankstesnę poziciją“ dėl karo draskomos Sirijos, vildamasis, kad Vašingtonas bus ne toks aktyvus šioje šalyje, sakė A. Malašenka.
Bet koks kompromisas dėl šio regiono būtų laikomas Maskvos pergale, pridūrė jis.
JAV norės įtikinti Maskvą, kad Irano pajėgos turėtų išeiti iš Sirijos, bet V. Putinas „turbūt nėra pasirengęs“ šiuo klausimu pakenkti santykiams su Teheranu, sakė analitikas.
Bet kuriuo atveju šią temą abiem lyderiams lengviau aptarinėti nei tebesitęsiantį konfliktą Ukrainos rytuose – šis klausimas Rusijai yra daug opesnis.
Kalbėdamas apie kišimąsi į rinkimus, A. Baklickis sakė, jog Rusija kaip visada neigs, kad kišosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, iškėlusius į valdžią D. Trumpą.
Tačiau Maskva gali norėti paskelbti bendrą pareiškimą su pažadu ateityje nevykdyti jokios tokio pobūdžio veiklos.
Kremlius tikisi visavertės diskusijos
„Prezidentai vienas į kitą žiūri su pagarba ir jiems gana neblogai sekasi kalbėtis. Iki šiol jie neturėjo galimybės ilgiau pabendrauti, todėl šį kartą tikimės visaverčio pokalbio“, – interviu televizijai RT sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kalbėdamas apie D. Trumpo užsienio politiką, grindžiamą pozicija „Pirmiausia – Amerika“, D. Peskovas pažymėjo, jog prioritetą savo šalies interesams teikia bet kurios valstybės vadovas.
“...bet kuris valstybės vadovas, bendraudamas su savo užsienio kolegomis, pirmiausia rūpinasi savo šalies interesais. Šiuo atžvilgiu mūsų prezidentas yra gana pragmatiškas, atviras ir nuoseklus. Jis visada sako, kad jam svarbiausi Rusijos ir rusų tautos interesai. Taigi, jis pagarbiai vertina tai, kad jo pasaulėžiūrą, tik veidrodiniu principu, savo šalies atžvilgiu puoselėja ir Donaldas Trumpas“, – aiškino Rusijos prezidento atstovas.
Tačiau D. Peskovas pažymėjo, jog tokia pozicija „gyvybinga tik kartu su kitu esminiu principu“.
„Tai yra, kai tokia pozicija grindžiama abiems šalims naudingo bendradarbiavimo vystymu, atsižvelgiant į abipusius interesus“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai.
„Būtent to ir tikimės: kad šis viršūnių susitikimas leis mums padaryti bent mažytį žingsnelį į šalį nuo tos krizinės būsenos, apėmusios mūsų dvišalius santykius“, – pridūrė jis.