Atsiprašymas paskelbtas dėl muziejaus sulauktos kritikos, kad muziejus pernelyg akcentavo Rusijos vaidmenį karo atomazgoje ir vengė faktų, kurie Maskvai atrodo nepriimtini.
Ceremonijoje, kurioje dalyvavo dešimtys pasaulio lyderių, tarp kurių ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, buvo rodomi vaizdo įrašai, išskirtinai iliustruojantys Sovietų Sąjungos nuopelnus įveikiant nacius, tuo pačiu sumenkinantys Amerikos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių indėlį.
Muziejus taip pat ignoravo tokius faktus kaip Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sudarytas Molotovo-Ribbentropo paktas, Rusijos įvykdyta dalies Lenkijos okupacija ir kita Maskvai nepalanki tiesa.
Forumo, skirto paminėti 75-ąsias Aušvico koncentracijos išlaisvinimo metines, renginiai sulaukė daug priešiškų vertimų kaip bandymas įtikti Rusijos prezidentui.
„Atsiprašome dėl visų ir kiekvieno nederamo atsitikimo“, – dienraščiui „Haaretz“ atsiųstame laiške teigia Yad Vashem atstovai.
„Labai apmaudu, bet renginyje parodyta vaizdo medžiaga, ypač vienas reportažas, turėjęs priminti svarbiausius Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto faktus, pateikė netikslumų ir tik iš dalies atspindėjo istorinius faktus, galiausiai sudariusius nepilnavertį įspūdį. Ta vaizdo medžiaga neatspindi viso itin sudėtingo situacijos paveikslo“, – teigiama atsiprašyme.
„Ta vaizdo medžiaga neatspindi Yad Vashem pozicijos minėtaisiais klausimais“, – pabrėžia muziejus ir sako, kad yra įsipareigojęs „visomis įmanomomis priemonėmis siekti istorinės tiesos ir vykdo mokslinius tyrimus, prieštaraujančius bet kokiems bandymams skirtingose šalyse dangstyti ir iškraipyti politinį diskursą“.
Muziejaus atstovai nepatikslina, ar būtent muziejus buvo atsakingas už ceremonijos turinį. Atsiprašyme taip pat neužsimenama apie sprendimą pakviesti V. Putiną sakyti kalbą, tačiau svarbu pabrėžti, kad jokio panašaus kvietimo nesulaukė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, dėl šios priežasties apskritai atsisakęs dalyvauti renginyje Jeruzalėje.
Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos Varšuvos ir Maskvos santykiai buvo įtempti, bet stabilūs, tačiau pastaraisiais mėnesiais Lenkiją užgriuvo nauja melagingų Rusijos pareiškimų apie šalies vaidmenį Antrajame pasauliniame kare banga.
Praėjusį mėnesį V. Putinas išprovokavo pasipiktinimo bangą, melagingai apkaltinęs Lenkiją, kad šalis prisidėjo pakurstant Antrąjį pasaulinį karą. Lenkija pabrėžia, kad Maskva bando perrašyti istoriją ir ignoruoja prieš karą 1939 metais sovietų su naciais pasirašytą nepuolimo sutartį, dar žinomą kaip Molotovo-Ribbentropo paktą.
Su šia sutartimi taip pat buvo pasirašytas slaptas protokolas dėl Vidurio ir Rytų Europos padalijimo tarp totalitarinių valstybių. Varšuva V. Putiną ragina „nesinaudoti Holokausto aukų atminimu politiniams žaidimams“.