Įtampa Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje tvyro jau kelis mėnesius, tūkstančiams migrantų mėginant patekti į ES narę Lenkiją. Dėl šios krizės Vakarai ir Baltarusijos režimas kaltina vienas kitą.
Baltarusijos sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad lenkų karį sustabdė jos apsaugos pareigūnai ir kad jis „prašė politinio prieglobsčio šalyje“. Ji teigė, kad kareivis – įvardijamas kaip Emilis Czeczko - buvo sustabdytas ketvirtadienį prie Tušemlos pasienio kontrolės punkto. Režimo kontroliuojama žiniasklaida tada transliavo interviu su kariu, sakiusiu, kad jis „dezertyravo iš armijos per spygliuotą vielą“. „Nusirengiau uniformą ir be drabužių, nuogas, bėgau Baltarusijos link“, – sakė jis, jo žodžiai pateikti išversti į rusų kalbą.
Karys sakė, kad „neįmanoma tylėti apie tai, kas vyksta Lenkijos teritorijoje“. Baltarusijos pasieniečiai teigė, kad jis nepritaria griežtai Lenkijos pozicijai prieš migraciją.
Baltarusijos nacionalinė televizija griežtai kontroliuojama valstybės.
Šių metų pradžioje buvo parodytas interviu su Baltarusijos antivyriausybiniu aktyvistu Romanu Protasevičiumi, priverstinai Minske nutupdžius lėktuvą, kuriuo jis skrido. Jo šeima ir aktyvistai teigė, kad jis buvo priverstas kalbėti, ką reikia.
Vėliau Lenkijos kariškiai paskelbė pareiškimą, patvirtinantį, kad būta „gėdingo, vienkartinio dezertyravimo atvejo“. „Jis kirto Baltarusijos sieną ir įžeidinėjo Lenkijos kariuomenę“, – pranešė jie.
Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas pareiškė, kad karys „turėjo rimtų problemų su įstatymais ir buvo pateikęs atsistatydinimo iš armijos pareiškimą“. „Jis niekada neturėjo būti paskirtas į pasienio tarnybą. Paprašiau paaiškinimo, kas už tai atsakingas“, – parašė jis tviteryje.
Vėliau kariuomenė pranešė atleidusi tris viršininkus.
Nuo vasaros Lenkija išsiuntė tūkstančius karių prie sienos, kad užkirstų kelią dideliam migrantų skaičiui patekti iš Baltarusijos. Tarptautinės teisių organizacijos kritikavo Lenkiją dėl jos elgesio su migrantais ir prieštaringai vertinamos nepaprastosios padėties zonos sukūrimo pasienyje.
Lenkijos žvalgybos tarnybos pabėgusį karį pavadino Baltarusijos įkaitu ir ragino juo netikėti
Lenkijos specialiosios tarnybos iš šalies pabėgusį karį laiko Baltarusijos specialiųjų tarnybų įkaitu, kurio parodymais negalima tikėti. Tai penktadienį Lenkijos spaudos agentūrai pranešė Lenkijos specialiųjų tarnybų darbą koordinuojančio ministro spaudos sekretorius Stanislawas Žarynas.
„Propagandinės tezės, paremtos tarnybą palikusio kario, perėjusio į priešo pusę, pasakojimais ir pozicija, nekelia pasitikėjimo. Teisinė bėglio padėtis paverčia jį Baltarusijos tarnybų įkaitu – jis pabėgo pas agresorių tuo metu, kai agresorius užpuolė jo tėvynę“, - pareiškė S. Žarynas.
Anot jo, dabar bėglys mėgins imtis priemonių, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės. "Minėtas karys anksčiau turėjo problemų su įstatymais, taip pat ir susijusių su agresijos apraiškomis, ir ruošėsi palikti kariuomenę. Šiuo metu jo padėtį apsunkina tai, kad jo veiksmai laikytini dezertyravimo aktu, tai baudžiama laisvės atėmimu iki 10 metų,“ – priminė jis.
S. Žaryno teigimu, bėglys pasmerktas bendradarbiauti su Baltarusijos valdžia, todėl visi jo pareiškimai ir veiksmai, kuriuos artimiausiomis dienomis paskleis Minskas, „turėtų būti vertinami kaip visiškai nepatikimi“.
Per pokalbį su Baltarusijos žiniasklaida pabėgęs karys kritikavo Lenkijos valdžią. Visų pirma jis televizijos kanalui „Belarus-1“ sakė, kad jo akivaizdoje kariškiai pasienyje nukovė du savanorius.
Lenkijos ginkluotosios pajėgos penktadienį patvirtino, kad jų karys dingo prie rytinės šalies sienos. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis vadas generolas Tomaszas Petrovskis pareiškė, kad Varšuva sieks, jog į Baltarusiją pabėgęs karys būtų patrauktas atsakomybėn už dezertyravimą.