Šimtai protestuotojų buvo susirinkę aplink Kankinių aikštę Beiruto centre. Demonstrantai dėl ekonominės krizės kaltino vyriausybės neveiklumą.
Skolų prislėgtas Libanas grumiasi su didžiausia ekonomine krize nuo 1975–1990 metų pilietinio karo, kurią dabar dar labiau komplikavo dėl naujojo koronaviruso įvestos karantino priemonės.
„Išėjome į gatves reikalauti savo teisių,... medicininės priežiūros, švietimo, darbo ir pagrindinių teisių, kurių žmonėms reikia išgyventi“, – sakė 21 metų studentė Christina.
Šeštadienio protestas baigėsi smurtu „Hizbollah“ šalininkams susirėmimus su kai kuriais demonstrantais, reikalavusiais šios grupuotės nusiginkluoti.
„Hizbollah“ yra vienintelė grupuotė, nenusiginklavusi po Libano pilietinio karo, ir tai labai politiškai suskaldė visuomenę.
„Hibzollah“ šalininkai ir priešininkai svaidė vieni į kitus akmenis, tad armija įsikišo ir suformavo gyvąją grandinę, kad juos atskirtų, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.
Saugumo pajėgos taip pat panaudojo ašarines dujas kai kuriems demonstrantams apmėčius jas akmenimis ir pradėjus niokoti parduotuves.
Libano Raudonasis Kryžius pranešė, kad nukentėjo 37 žmonės, kurių daugumai pagalba buvo suteikta įvykio vietoje.
Pastaraisiais metais Libaną krėtė virtinė politinių krizių. Nuo spalio Libaną buvo apėmę beprecedenčiai, konfesijų skirtumų nepaisantys masiniai protestai prieš politikų klasę ir bankų sektorių. Protestai privertė atsistatydinti vyriausybę ir vasarį parlamentas patvirtino naują, premjero Hassano Diabo vadovaujamą vyriausybę, kuriai buvo pavesta pradėti reformas ir kovoti su korupcija.
Tačiau daug libaniečių sako, kad vyriausybė nerado sprendimų šalies problemoms.
Daugiau kaip 35 proc. libaniečių neturi darbo, o skurdas jau apėmė daugiau kaip 45 proc. gyventojų, rodo oficialūs skaičiai.