Jeigu Senatas patvirtins G. Haspel kandidatūrą, ji taps pirmąja CŽA vadovausiančia moterimi.
Nepaisant prieštaringai vertinamos praeities, G. Haspel iškilimas nėra netikėtas. Anksčiau ji dirbo CŽA vadovo pavaduotoja ir vadovavo slaptoms tarptautinėms žvalgybos operacijoms – CŽA misijai, kurios svarba pastaraisiais metais vėl labai išaugo.
61 metų G. Haspel žvalgybos agentūroje dirba nuo 1985 metų. Jai teko vadovauti kelioms rezidentūroms įvairiose pasaulio šalyse.
Toliau kopdama karjeros laiptais ji tapo Nacionalinės slaptosios tarnybos direktoriaus pavaduotoja, o 2013 metais tapo šios tarnybos vadove.
Tačiau netrukus G. Hospel teko palikti šį postą iškilus klausimų dėl jos vaidmens tardymo operacijose po rugsėjo 11-osios išpuolių, per tardymus, kaip manoma, buvo naudojami įvairūs kankinimo metodai.
G. Haspel padėtis pasikeitė į valdžią atėjus D. Trumpui, kuris pasakė už kankinimus tardant.
Buvęs CŽA direktorius Mike'as Pompeo ją pasirinko savo pavaduotoja, nepaisydamas G. Haspel praeities. Jos paskyrimą palaikė ir daugybė buvusių aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnų.
Tačiau G. Haspel kandidatūros tvirtinimas Senato žvalgybos komiteto posėdyje gali būti nelengvas.
Vienas jo narių demokratų senatorius Ronas Wydenas jau pažadėjo balsuoti prieš jos paskyrimą CŽA vadove.
„Ponia G. Haspel dėl savo biografijos faktų yra netinkama dirbti CŽA direktore“, – sakė jis antradienį.
„Jeigu ponia G. Haspel sieks posto aukščiausiuose JAV žvalgybos lygmenyse, vyriausybė nebegali dangstyti nerimą keliančių faktų iš jos praeities“, – kalbėjo senatorius.
G. Haspel yra siejama su slaptu CŽA kalėjimu Tailande, kuriame nuo 2002 metų buvo laikomi įtariamieji, susiję su 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuoliais.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, ji vadovavo įtariamų „al Qaeda“ narių Abu Zubaydah ir Abd al Rahimo al Nashiri tardymams, kurie, kaip pranešama, buvo kankinami vandeniu.
CŽA tvirtina, kad visos jos naudotos priemonės buvo teisėtos.