Anksčiau šiemet per Talibano didelio masto puolimą Afganistane daugelis žmonių pabėgo į saugesnius didmiesčius, įskaitant Kabulą. Vėliau sostinė irgi buvo užimta islamistų, o JAV remiama vyriausybė – nuversta.
Kabulo centre esantis Šahre Nau parkas tapo pabėgėlių stovykla po atviru dangumi; jame apsistojo tūkstančiai šeimų, gyvenančių antisanitarinėmis sąlygomis ant žemės arba improvizuotose palapinėse.
Afganistano moterų savanorių asociacija ketvirtadienį užsakė dešimtis autobusų, kuriais 1 068 šeimos grįžo į Kundūzo regioną.
Šios NVO darbuotojas Rafiullah Zaha sakė, kad pagal perkėlimo planą pabėgėliams numatyta išskirti 10 tūkst. afganių (100 eurų) grynaisiais pinigais maistui, taip pat išdalinti svarbiausių atsargų, tokių kaip miltai, aliejus, ryžiai ir pupelės.
„Turime planų ir jų ateičiai“, – teigė R. Zaha.
Po Talibano pergalės prieš Afganistano saugumo pajėgas baigėsi susirėmimai, sprogdinimai ir antskrydžiai, siaubę šalį pastaruosius kelis dešimtmečius.
„Turėjome persikelti dėl karo. Mūsų namai buvo sugriauti, jie buvo smarkiai apgadinti“, – sakė iš Kundūzo miesto pabėgęs 39 metų Hadi (Hadis).
„Dabar turime grįžti atgal. Neturime kito pasirinkimo“, – sakė jis ir pridūrė nerimaujantis, kad gali nebeuždirbti 1–2 eurų dydžio atlyginimo, kurį gaudavo anksčiau.
„Saugumas iš dalies atkurtas. Mūsų regione padėtis yra geresnė“, – sakė vyras.
Afganistano ekonomiką ištiko krachas: daugelis gyventojų neteko darbo, o trečdaliui gyventojų gresia badas, nurodo JT.
Rugsėjo duomenimis, Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras iš viso užregistravo daugiau kaip 634,8 tūkst. šalies viduje perkeltų afganistaniečių.
Iki 2020 metų pabaigos savo namus jau buvo palikę apie 2,9 mln. afganistaniečių, nurodo JT žmogaus teisių agentūra.