64 metų Giovanni Brusca, pravarde Kuilys arba Skerdikas, 1992 metais detonavo sprogmenų, pražudžiusių su mafija kovojusį teisėją Giovanni Falcone. Jis taip pat užsakė pasmaugti vienuolikmetį berniuką, o jo lavoną ištirpdyti rūgštyje, rašo „The Guardian“.
Pirmadienį pasirodžiusi žinia apie Kuilio paleidimą į laisvę Italijoje sukėlė nemenką ažiotažą, nors „Cosa Nostra“ smogiko paleidimas ir buvo tikėtinas ir įmanomas pagal šalies įstatymus. 2000 metais G. Brusca nusprendė bendradarbiauti su prokurorais, tad mainais sutrumpinta jo įkalinimo bausmė. G. Brusca buvo dešinioji vadinamojo superboso Toto Riinos, 2017 metais mirusio kalėjime, ranka. G. Brusca buvo sulaikytas 1996 metų gegužę ir už daugiau nei šimto žmonių nužudymą nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Tapęs informatoriumi, jis prokurorams pareiškė: „Aš gyvulys. Visą savo gyvenimą dirbau mafijai. Pražudžiau daugiau nei 150 žmonių. Net nepamenu visų jų vardų“.
Vienas iš labiausiai sukrečiančių Kuilio nusikaltimų – mafijos išdaviko sūnaus, vienuolikmečio Giuseppe Di Matteo nužudymas. Vaikas buvo pagrobtas 1993 metais keršijant už tai, kad jo tėvas bendradarbiavo su policija.
Daugiau nei dvejus metus siaubingomis sąlygomis jis buvo kalinamas, kol galiausiai pasmaugtas, o jo lavonas ištirpdytas rūgštyje. Policijos pareigūnai nusikaltimą pavadino „bene žiauriausiu per visą „Cosa Nostra“ istoriją“.
Du ne vieną apdovanojimą pelnę kino kūrėjai Fabio Grassadonia ir Antonio Piazza puikiai pamena tą siaubingą bylą, palikusią gilų įspaudą jų gimtojoje Sicilijoje, dar 2018 metais rašė irishtimes.com.
„Tai pats baisiausias paties baisiausio Sicilijos XX amžiaus devinto ir dešimto dešimtmečių istorijos etapų finalas“, – sakė A. Piazza.
„Nusikaltėliai pagrobė vaiką. Bet jo tėvas ir toliau bendradarbiavo su policija. Ir tai, kuo ši istorija baigėsi, sunkiai suvokiama protu. Ta siaubinga vaiko žmogžudystė po pagrobimo ir ilgo kalinimo negrįžtamai pakeitė Siciliją. Ji pakeitė tai, ką žmonės kalba ir ką galvoja apie „Cosa Nostra“. Ne veltui kartais sakoma, kad tas vaikas įveikė „Cosa Nostra“.
Nužudytojo vaiko motina galvoja panašiai. 2008 metais per vienuolikmečio atminimui skirto parko atidarymą Franca Castellese pareiškė: „Mes laimėjome, tikrai, Giuseppe laimėjo. Manau, kad tik jo dėka Mafija išnaikinta, jeigu ne visai, tai bent jau 70 proc.“
„Negalime tokiems žmonėms taikyti tų pačių įstatymų. Brusca tikrai nenusipelnė jokios malonės. Tokie žmonės kaip jis – ne žmonės“, – laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė berniuko tėvas Santino Di Matteo, skelbia thenationalnews.com.
S. Di Matteo prisiminė ir dar vieną itin šiurpų Kuilio nusikaltimą: jis nužudė 23 metų besilaukiančią moterį, kuri neturėjo nieko bendro su mafija, o „prieš tai jos akivaizdoje kankino jos vaikiną“.
Italas sako besiviliantis, kad niekada neteks žudiko susitikti gatvėje.
„Net nežinau, kas tokiu atvejų galėtų nutikti“, – sako S. Di Matteo, šiuo metu gyvenantis slaptoje vietoje ir po šiai dienai besibaiminantis mafijos keršto.
G. Brusca taip pat detonavo sprogmenų, 1992 metais pražudžiusių legendinį Italijos teisėją Giovanni Falcone, kuris visą savo karjerą skyrė kovai su mafija. Taip pat žuvo kartu automobiliu, kuris sprogo greitkelyje šalia Palermo detonavus 400 kilogramų sprogmenų, važiavusi teisėjo sutuoktinė ir trys asmens sargybiniai.
Nusikaltėlio paleidimas į laisvę supykdė visų „Cosa Nostra“ aukų artimuosius ir politikus, tvirtinančius, kad G. Brusca niekada pareigūnams nepateikė pakankamų įrodymų, už kuriuos būtų vertas tokios malonės, ir abejoja šio valstybės liudininko naudingumu.
Vieno iš per sprogimą prie Palermo žuvusių asmens sargybinių našlė Tina Montinaro „la Repubblica“ sakė, kad ją žinia apie G. Bruscos paleidimą siaubingai supykdė. „Deja, bet valstybė prieš mus – praėjo 29 metai, o mes vis dar nežinome visos tiesos apie tas žudynes, o Giovanni Brusca – žmogus, sugriovęs mano šeimą – yra laisvėje“, – sakė T. Montinaro.
G. Falcone sesuo Maria Falcone ANSA naujienų agentūrai kalbėjo: „Iš žmogiškosios pusės ši žinia man labai nemaloni ir skaudi. Bet įstatymas, kuriuo už pagalbą tyrėjams mafijos nariai gali gauti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, yra tai, ko norėjo mano brolis, todėl jo valią reikia gerbti. Tikiuosi tik vieno: kad teismai ir policija bus labai akylūs, atsargūs ir budrūs ir, jeigu prireiks, sugebės laiku sutrukdyti G. Bruscai įvykdyti daugiau nusikaltimų“.
G. Bruscos suteikta informacija leido sulaikyti ne vieną „Cosa Nostra“ bosą ir žudiką, tačiau visuomenė, ir ypač aukų artimieji, neranda jėgų atleisti už jo padarytas skriaudas.
Kuilys 1996 metais buvo sulaikytas viloje Agridžento provincijoje, jį sulaikė policijos pareigūnas Luciano Traina. L. Traina – brolis pareigūno, kurį pražudė „Cosa Nostra“.
„Niekada nepamiršiu jo žvilgsnio, kai buvo sulaikytas. Niekada jam neatleisiu. Nes manau, kad G. Brusca niekada nepasakė visos tiesos“, – „Repubblica“ sakė policijos pareigūnas.
Centro kairiosios Demokratų partijos lyderis Enrico Letta radijo stočiai „Rtl 102.5“ antradienį kalbėjo: „Tai smūgis, po kurio pristringa oro“.
Euroskeptiškos partijos „Lyga“ vadovas Metteo Salvini taip pat neslepia savo pasipiktinimo: „Po 25 metų, praleistų kalėjime, G. Brusca šiandien laisvas žmogus. Tai ne tas teisingumas, kokio nusipelnė italai“.
„Negaliu patikėti, kad tokio masto nusikaltėlis kaip G. Brusca gali nusipelnyti kokios nors lengvatos, tai nesąmonė. Tai, kad jis paleistas iš kalėjimo, baugina“, – situaciją pakomentavo buvęs Europos Parlamento pirmininkas, dešinės krypties Silvio Berlusconi partijos „Forza Italia“ nacionalinis koordinatorius Antonio Tajani.
O štai kairiųjų pažiūrų politikas ir buvęs Senato pirmininkas Pietro Grasso, pats kadaise buvęs žudiko taikinių sąraše, teigia jokio skandalo nematantis.
P. Grasso, prieš 2013 metais pasukdamas į politiką, buvo magistratas ir vyriausiasis šalies kovos su mafija prokuroras. Italas teigia, kad G. Brusca jam nekelia jokių gerų emocijų, juo labiau, kai sužinojo, kad žudikas ir jo bendrai planavo politiką nužudyti, o jo sūnų pagrobti. Nepaisant to, P. Grasso pripažįsta, kad nusikaltėliams, tapusiems informatoriais, sąžininga už pagalbą siūlyti trumpesnį kalinimo laiką.
„Daugumos politikų, menkai išmanančių baudžiamąjį kodeksą, pyktis ir atviros konfrontacijos su mafija siekis mane kaip reikiant gąsdina. Privalome švelninti bausmes su pareigūnais bendradarbiaujantiems ir valstybei padedantiems nusikaltėliams, o tiems, kurie nesutinka, negali būti suteikta jokių privilegijų“, – savo paskyroje feisbuke parašė jis.