Septyni ankstesni JT remiamų derybų ratai nepadėjo užbaigti nuo 2011 metų besitęsiančio konflikto Sirijoje, nusinešusio jau per 340 tūkst. žmonių gyvybių, privertusio dar milijonus gyventojų palikti savo namus ir pavertusio griuvėsiais ištisus rajonus.
JT pasiuntinys Sirijai Staffanas de Mistura pabrėžė, kad būtina skubiai daryti pažangą bandant surasti politinį konflikto sprendimą.
Susiskaldžiusios Sirijos opozicijos grupės praėjusią savaitę paskelbė susitarusios pasiųsti bendrą delegaciją į šias derybas. Toks susitarimas laikomas postūmiu šiame etape pasiekti proveržį.
Tačiau naujo derybų rato atidarymo išvakarėse S. de Mistura JT Saugumo Tarybai sakė, kad Sirijos vyriausybė dar nepatvirtino, ar dalyvaus taikos derybose su opozicija.
„Vyriausybė dar nepatvirtino, ar dalyvaus (derybose) Ženevoje, tačiau nurodė, kad greitai gausime iš jos žinių“, – pranešė S. de Mistura.
Sirijos prezidento Basharo al Assado režimo derybininkai pirmadienį į Ženevą neatvyko ir derybų atidaryme nedalyvaus.
S. de Mistura atkreipė dėmesį, kad per praėjusį pirmadienį Rusijos Sočio kurorte prie Juodosios jūros įvykusį Kremliaus lyderio Vladimiro Putino susitikimą su Sirijos vadovu, pastarasis sakė esantis „pasirengęs dialogui su visais, kas nori pasiekti politinį sprendinį“.
„Aišku, žinome ir tikrai tikimės, kad vyriausybė netrukus jau bus pakeliui; ypač atsižvelgus į (Sirijos) prezidento B. al Assado įsipareigojimą (Rusijos) prezidentui V. Putinui, kai jiedu susitiko Sočyje“, – pridūrė jis.
Opozicijos susivienijimas
S.de Mistura išreiškė viltį, kad naujasis etapas bus pirmos „tikros derybos“ dėl galimo taikos susitarimo.
Kad taip atsitiktų, konflikto pusės privalės peržengti kliūtį, dėl kurios žlugdavo ankstesnės diskusijos – išspręsti B. al Assado tolesnio likimo klausimą.
S. de Mistura opozicijai sakė, kad jos reikalavimas nuversti Sirijos prezidentą galbūt nebėra pagrįstas.
Rugsėjį jis sakė, jog opozicija turi būti „realistė“ ir suvokti, kad ji „nelaimėjo karo“.
Rusijos kariuomenės remiama B. al Assado vyriausybė atgavo 55 proc. šalies teritorijos kontrolę, įskaitant didžiuosius miestus Damaską, Alepą, Homsą įr Hamą.
Likusios šalies teritorijos kontrolę dalijasi sukilėlių frakcijos, džihadistai ir kurdų pajėgos.
Sirijos opozicijos grupėms paskelbus apie pasiektą susitarimą į antradienį prasidedančias derybas atsiųsti bendrą delegaciją, padaugėjo vilčių, kad Ženevoje gali būti pasiektas proveržis.
Naujojoje sukilėlių derybininkų komandoje bus Saudo Arabijos remiamo Aukštojo derybų komiteto (ADK) narių, reikalaujančių Sirijos prezidento pasitraukimo, ir Maskvoje bei Kaire veikiančių opozicijos grupių atstovų. Jų pozicija dėl B. al Assado ateities yra šiek tiek švelnesnė.
Opozicijos delegacijos vadovas Nasras al Hariri (Nasras Hariris) Ženevoje žurnalistams sakė, kad jo stovykla vieningai palaiko idėją, kad pirmiausia reikia sukurti „integracinę“ pereinamojo laikotarpio vyriausybę, o po to šaukti JT stebimus rinkimus.
„Tai reiškia, kad nuo pat pereinamojo laikotarpio pradžios Basharas al Assadas nebus valdžioje“, – sakė jis, užsimindamas, kad ir per šį derybų ratą prezidento likimo klausimas gali būti didelė kliūtis bet kokiam potencialiam susitarimui.
Tai gali dar labiau pakenkti JT bandymams pasiekti taikų Sirijos konflikto sprendimą; tarptautinės organizacijos pastangas į šešėlį jau stumia Maskvos inicijuoti susitarimai.
Rusijos vaidmuo
Rusija, Damasko režimo sąjungininkas Iranas ir sukilėlius palaikanti Turkija remia Kazachstano sostinėje Astanoje rengtas derybas, kuriose dalyvaudavo opozicijos ir režimo atstovai.
Šių derybų rezultatas yra keturios vadinamosios deeskalavimo zonos, sumažinusios smurtą Sirijoje, nors šalyje tęsiasi pavieniai mūšiai ir bombardavimai.
Vakarai yra sunerimę, kad Rusija siekia perimti lyderės vaidmenį taikos procese ir pakreipti susitarimą savo sąjungininko B. al Assado naudai.
„JT privalo būti (Sirijos taikos proceso) priekyje ir centre“, – pareiškė Prancūzijos ambasadorius prie JT Francois Delattre'as.
Londone viešintis Turkijos premjeras Binali Yildirimas pirmadienį sakė, kad trišalės derybos Astanoje turėtų būti laikomos JT taikos proceso papildymu.
„Šis procesas nekonkuruoja su Ženevos procesu“, – sakė ministras pirmininkas per savo kalbą Tarptautiniame strateginių studijų institute (IISS).
Jis taip pat pakartojo, kad Ankara nori, jog B. al Assadas atsistatydintų, o Maskva ir Teheranas įnirtingai tam prieštarauja.
„Pasižiūrėkit, kaip viskas išsivystė Sirijoje; kas lėmė, kad Sirija dabar yra tokioje situacijoje: viskas nutiko dėl režimo, dėl B. al Assado“, – teigė B. Yildirimas.
Jis pridūrė, kad ilguoju laikotarpiu „B. al Assadas niekaip neišliks Sirijoje; turime su tuo susitaikyti“.
S. de Mistura sakė, kad antradienį Ženevoje susitiks su JT Saugumo Tarybos nuolatinių narių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Kinijos, Rusijos ir JAV – ambasadoriais ir aptars su jais būsimas derybas.