Nors ES nusprendė paskelbti V. Putiną persona non grata dėl jo vaidmens Ukrainos krizėje, tačiau jis vis dar gali tikėtis šilto sutikimo ketvirtadienį Belgrade, kuris atsisakė prisidėti prie Briuselio, įvedusio griežtas sankcijas jo istorinei sąjungininkei Rusijai.

ES užsienio reikalų vadovės Catherine Ashton atstovė pažymėjo, kad sausio mėnesį Serbija pradėjo derybas dėl narystės 28 šalių Bendrijoje ir per jas buvo sutarta, kad Belgradas palaipsniui priderins savo politiką prie ES normų.

Pasak Majos Kocijančič, ES „atkreipia dėmesį į planuojamą prezidento Putino vizitą į Serbiją“.

„Serbija, kaip ir visos šalys kandidatės... priėmė (politikos) konvergencijos įsipareigojimus“, taip pat įsipareigojimą dėl bendrų suvaržymo priemonių, sakė atstovė ir pridūrė, kad šalies pažanga yra reguliariai vertinama.

Atitinkamai Briuselis tikisi, kad Serbija „ir šio vizito metu pademonstruos savo proeuropietišką kryptį“, pridūrė ji.

Tačiau tai gali tapti rimtu išbandymu Belgradui.

„Kai nusprendėme pradėti derybas su Europos Sąjunga, mes nekalbėjome apie sankcijas Rusijai“, – Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius neseniai sakė viename interviu.

Belgrade, kur bus minimos 70-posios miesto išlaisvinimo iš nacių okupacijos metinės, V. Putinas stebės karinį paradą.

Parade dalyvaus daugiau nei 3 tūkst. karių, savo sugebėjimus demonstruos ir Rusijos aukštojo pilotažo meistrai.

Serbijos posūkis Europos Sąjungos link įvyko po daugelio metų izoliacijos dėl Kosovo provincijos nepriklausomybės siekių, kai Rusija palaikė Belgradą šiame ginče.

Vis dėlto ES tarpininkavo rengiant susitarimą dėl Serbijos ir Kosovo santykių normalizavimo pernai, kai nuotaikos pasikeitė ryšių su Europa gerinimo kryptimi, tikintis ekonomikos plėtros, nors Kosovo klausimas lieka skausmingas.

Pasak politologų, Rusijai rūpi užsitikrinti, kad Serbijos narystė Europos Sąjungoje nepakenks jos interesams, kaip jai gresia, anot Maskvos, Ukrainai siekiant glaudesnių ryšių su Briuseliu.

Skatindama Belgradą Rusija suteikė Serbijai 800 mln. JAV dol. (630 mln. eurų) paskolą 2013 metais ir dar 500 mln. JAV dolerių šiais metais, šios Balkanų šalies finansams sustiprinti.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (135)