Kubos lyderis Šiaurės Korėjoje lankosi Pchenjano ir Vašingtono deryboms dėl branduolinio nusiginklavimo atsidūrus aklavietėje ir praėjus vos kelioms dienoms po to, kai JAV paskelbė naujų ekonominių apribojimų Havanai.
Vašingtonas atkūrė santykius su Kuba 2015 metais po daugiau kaip pusę šimtmečio trukusio priešišikumo, tačiau JAV prezidento postą užėmus Donaldui Trumpui dvišaliai ryšiai suprastėjo.
Komunistinė Kuba yra viena iš nedaugelio Šiaurės Korėjos sąjungininkių.
„Korėjos žmonės šiltai sutinka Miguelio Diazo-Canelio (...) vizitą Pchenjane“, – sakoma valstybinio laikraščio „Rodong Sinmun“ vedamajame.
„Šis jo vizitas... yra istorinis įvykis, aiškiai demonstruojantis nenugalimą draugystę ir vienybę“, – priduriama jame.
Leidinyje taip pat buvo išspausdinta M. Diazo-Canelio, Kubos lyderio postą užėmusio balandį, nuotrauka.
M. Diazas-Canelis yra pirmas Kubos lyderis ne iš Castro šeimos.
Kubos patriarchas Fidelis Castro ir jo jaunesnysis brolis Raulis pavertė Karibų salą svarbiu Šaltojo karo žaidėju ir padėjo palaikyti joje komunistinę santvarką, nepaisant Sovietų Sąjungos žlugimo.
R. Castro vadovavo Kubai nuo 2006 metų, kai jis perėmė prezidento pareigas iš sunkiai sirgusio F. Castro, užėmusio valdžią saloje per 1959-ųjų revoliuciją.
F. Castro Šiaurės Korėjoje lankėsi 1986 metais ir susitiko su šalies įkūrėju Kim Il Sungu, o 2016-ųjų lapkritį, mirus ilgamečiam Kubos lyderiui, Pchenjane buvo paskelbtas oficialus trijų dienų gedulas.
F. Castro laidotuvėse Havanoje dalyvavo ir Šiaurės Korėjos delegacija, vadovaujama Choe Ryong Hae, įtakingo pareigūno, dabartinio šalies lyderio Kim Jong Uno patarėjo.
Kuba praeityje yra nepaisiusi tarptautinių sankcijų Pchenjanui, paskelbtų dėl jo branduolinės programos.