I. Strelkovo ir A. Čalenkos pokalbį organizavo naujienų agentūra „Rossija segodnia“, tačiau, žurnalisto teigimu, „Rossija segodnia“ publikluotas tekstas buvo du kartus cenzūruotas – iš pradžių paties I. Strelkovo spaudos tarnyboje, o paskui naujienų agentūros redakcijoje.
„Gaila, kad redaguojant šį interviu jo spaudos tarnyboje dingo labai įdomūs fragmentai, tačiau ir po redagavimo mūsų pokalbis išėjo labai įdomus“, – pažymi A. Čalenka autoriaus anotacijoje pilnoje interviu su I. Strelkovu versijoje, kurią išspausdino tinklalapis „PolitNavigator“.
Pagal šią versiją, po dvigubos cenzūros dingo kai kurie esminiai pokalbio momentai. I. Strelkovas-Girkinas su suvaidinta nuoskauda tvirtina, kad jis turi FST pulkininko laipsnį.
„Aš iš tikrųjų esu FST pulkininkas, todėl ramiai vertinu ir apskritai patariu jums karininko nevadinti žemesniu rangu nei jis yra“, – pataisė I. Strelkovas prieš tai buvusį separatistų pajėgų vadą papulkininkiu pavadinusį žurnalistą.
„Paskirstyti tai, ko aš noriu“
Be to, I. Strelkovas tvirtina, kad Ukrainos rytuose tarp separatistų karinių grupuočių viešpatavo anarchija ir konkurencija – taip, Igoris Bezleris Horlivkoje veikė savo nuožiūra, „Rusijos stačiatikių armija“ skilo pusiau, o likusios pajėgos sudarė skirtingų grupuočių kratinį.
Šis I. Strelkovo pasažas iš „Rossija segodnia“ publikacijos taip pat dingo.
„Donecko oro uosto puolimas ne tik nereikalingas, jis net kenksmingas, kadangi po jo geriausi buvusios Slovjansko brigados daliniai buvo sutrypti ir patyrė rimtų nuostolių“, – cenzūros išmestame pokalbio fragmente I. Strelkovas netikėtai piktinasi buvusiais bendražygiais.
Jis taip pat atskleidė, kodėl nesusiklostė jo santykiai su kitais separatistų vadais.
„Man labai trūko štabo viršininko, kuris būtų galėjęs paskirstyti tai, ko aš noriu“, – prisipažįsta I. Strelkovas.
Konfliktai su „kolegomis“
Tinklaraštininkai greitai sureagavo į buvusio Donbaso separatistų vado „atviravimus“. Socialinių tinklų vartotojus ypač sudomino I. Strelkovo tvirtinimas, kad jis buvo etatiniu FST darbuotoju ir dar pakankamai aukšto laipsnio.
Per praėjusius tris mėnesius I. Strelkovas davė kelis didelį rezonansą sukėlusius interviu, kuriuose „Donecko liaudies respublikos“ egzistavimą dabartiniu pavidalu pavadino „naudingu JAV“ ir gynė Nikolajaus II reputaciją, esą, jis buvo „vienas iš didingiausių Rusijos carų“.
Rusijos prezidento padėjėją Vladislavą Surkovą jis apkaltino „išdavystės partijos“ palaikymu Rusijos valdžioje, o už staigaus rugpjūčio kontrpuolimo sėkmę atvirai padėkojo Rusijos etatiniams kariams.
Buvę I. Strelkovo bendražygiai – buvęs „Donecko liaudies respublikos“ „ministras pirmininkas“ Aleksandras Borodajus ir verslininkas Konstantinas Malofejevas nebuvo sužavėti tokiais komentarais, todėl apkaltino jį praradus kontaktą su realybe.
Kalbėdamas su Ksenija Sobčak televizijos kanale „Dožd“ A. Borodajyus pastebėjo, kad I. Strelkovas „grįžo psichiškai neadekvatus“.
Pats „buvęs premjeras“ vadinamąją „Donecko liaudies respubliką“ paliko dar rugpjūtį, apibūdindamas save kaip pradininką.