Jis kalbėjo apie viltis įkurti vadinamąją „Novorosiją“ – naujos kartos Rusiją, kurios teritorija besidriektų ir per nemenką Ukrainos teritoriją, nuo Charkovo iki Odesos, o vieną dieną ji virstų Rusijos imperija, po kurios sparneliu atsidurtų ir Baltarusija bei Ukraina.
Praktiškai iki pat paskutinės minutės pokalbis radijo eteryje su I. Girkinu priminė siurrealistinę fantaziją.
Kalbėdamas apie vadovavimą separatistų pajėgoms rytiniame Ukrainos Slovjansko mieste 2014 metais, radijo laidos vedėjas buvusio vado klausė, kaip jam pavyko užkirsti kelią laukiniam plėšikavimui ir grobstymui.
„Padėjo mirties bausmės“, – lediniu balsu pareiškė I. Girkinas.
Anot jo, separatistų „vadovybė“ įsteigė vadinamųjų karinių teismų ir ėmėsi taikyti 1941 metų karinius įstatymus, kuriuos buvo priėmęs ir sėkmingai praktikavęs sovietų diktatorius Josefas Stalinas.
„Remdamiesi šiais įstatymais, teisėme žmones, pripažintiems kaltais vykdėme mirties bausmę“, – pareiškė pašnekovas.
„Kai buvau Slovjanske, mirties bausmė buvo įvykdyta keturiems žmonėms. Du separatistų pajėgų kariai pripažinti kaltais dėl plėšikavimo, dėl to paties kaltu pripažintas vienas vietinis, dar vienas karys tokios bausmės nusipelnė nužudęs kitą karį“, – radijo stoties „Radio Komsomolskaja Pravda“ eteryje kalbėjo I. Girkinas.
Vienas iš myriop pasmerktųjų buvo „ideologinis“ Ukrainos nacionalistų grupuotės „Dešinysis sektorius“ rėmėjas, pabrėžė I. Girkinas.
I.Girkinas, dar geriau žinomas kaip Strelkovas, buvo vienas iš svarbiausių Rusijos remiamų separatistų pajėgų vadų pirmosiomis karinio konflikto Ukrainoje fazėmis. Iš viso per karinius veiksmus Ukrainoje nuo 2014 metų balandžio žuvo daugiau 9 tūkst. kovotojų ir civilių.
Ukrainos valdžia I. Girkiną vadino Rusijos agentu ir kaltino karo nusikaltimais. Iš separatistų vado pareigų jis pasitraukė 2014 metų rugpjūtį. Tada sklandė gandai, kad sprendimą paskatino mūšyje patirtas sužeidimas. Vėliau tais pačiais metais jis per interviu pareiškė, kad yra Rusijos federalinės saugumo tarnybos pulkininkas – tai buvo pareiškimas, kuris vėliau iš interviu, kurį publikavo „Russia Segodnia“, buvo išimtas.
2015 metų spalį Briuselyje veikianti organizacija „International Partnership for Human Rights“ Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui pateikė daugiau nei 300 liudijimų apie įtariamus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui, kuriuos, kaip teigiama, Rytų Ukrainoje įvykdė Rusijos remiami separatistai ir Ukrainos pajėgos.
„International Partnership for Human Rights“ teigia, kad nors turima duomenų apie abiejų konflikto pusių įvykdytus nusikaltimus, dauguma surinktų įrodymų pirmiausia susiję su separatistų įvykdytaisiais. Be to, pabrėžiama, kad dėl sudėtingos saugumo situacijos regione, labai sunku juos deramai įvertinti.
Per interviu radijuje I. Girkinas sakė, kad dėl galimo tarptautinio baudžiamojo persekiojimo visai nesuka galvos.
„Manęs visai nebaugina tarptautinis baudžiamasis persekiojimas ir įstatymai, nes tai yra ginklas nugalėtojų rankose. Jeigu mes pralaimėjome, tų įstatymų normos bus neabejotinai taikomos ir man“, – radijo eteryje sakė I. Girkinas.
Po 2015 metų vasarį pasiekto paliaubų susitarimo situacija Ukrainoje šiek tiek pagerėjo, tačiau Rusijos remiami separatistai vis dar kontroliuoja didžiąją dalį Ukrainos Donecko ir Luhansko provincijų.
Pokalbio metu susidarė įspūdis, kad I. Girkino pasisakymai pasirodė priimtini tiek laidos vedėjams, tiek į studiją skambinusiems.
„Apsaugok Dieve“, – pareiškė vienas laidos vedėjų apie galimybę, kad I. Girkinas turės stoti prieš Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą dėl kaltinimų karo nusikaltimais.