Į vieną Afrikos regioną sugrįžo genocidas: moterys prievartaujamos, o šaudomi net kūdikiai ant motinų rankų

Hanan Khamis tiesiog norėjo persikelti į saugesnę vietą. Birželio viduryje, išgyvenusi savaitėmis trukusį apšaudymą ir raketų atakas, nukreiptas prieš masalitus, etninę juodaodžių afrikiečių grupę, ji pabėgo iš Sudano Vakarų Darfūro valstijos sostinės al Geneinos. Ant nugaros nešdamasi savo 23 mėnesių sūnelį Sabirą, ji pradėjo eiti Čado link. Tačiau netrukus juos apsupo kovotojai, vilkėję Greitojo palaikymo pajėgų (Rapid Support Forces, RSF) uniformomis. Vyrus jie nusitempė į šalikelę, o moterims liepė bėgti. H. Khamis dar nespėjus to padaryti, vienas ginkluotas vyras praskleidė ant nugaros jos šalį, kuriuo buvo pridengtas berniukas. „Nė vienas vyras negali pasprukti į Čadą“, – surėkė jis. Tada jis šovė kūdikiui į galvą.

Vienas humanitarinės pagalbos darbuotojas Čade pažįsta dar keturias motinas, kurios pasakoja apie panašų siaubą. Viena iš jų teigė, kad buvo sustabdyta prie kelio posto, kuriame arabų karinės formuotės nariai nužudė jos grupės vyrus. Pamatę, kad ji nešasi prisirišusi 15 mėnesių sūnelį, jie nušovė ir jį, kol šis buvo prie jos prisiglaudęs. Kulka perskrodė mažą vaiko kūnelį ir įsmigo į jos pačios kūną, kur taip ir liko įstrigusi. „Jei tai nėra genocido aktas, tuomet nežinau, kas tai“, – sako buvęs Jungtinių Tautų (JT) pasiuntinys Sudane Mukeshas Kapila, prieš 20 metų pranešęs pasauliui apie žudynes Darfūre.