Prezidentas išsikvietė Clintą Hillą į Ovalinį kabinetą priešais savo brolį Bobby, tuo metu ėjusį generalinio prokuroro pareigas, ir pranešė jam neįprastą nurodymą, rašo dailymail.co.uk.
Jis paprašė C. Hillo „neleisti, kad susikirstų ponios Kennedy ir Aristotelio Onassio – graikų laivybos magnato, turėjusio mergišiaus reputaciją – keliai“.
J. F. Kennedy paranojiškai nerimavo, kad A. Onassis domisi Pirmąja ponia ir mėgins su ja permiegoti.
Naujoje knygoje C. Hillas atskleidžia, kad po dviejų metų J. F. Kennedy vis dėlto leido savo žmonai pasisvečiuoti multimilijonieriaus jachtoje Viduržemio jūroje, kad ši kelionė padėtų nors kiek užmiršti sielvartą dėl jųdviejų kūdikio Patricko netekties.
Jis žinojo, kad A. Onassis yra oportunistas, bet taip išgyveno dėl savo žmonos, kad leido jai išvykti. Skausmo prislėgtą motiną jis išsiuntė toliau nuo savo sutuoktinio į kito vyro glėbį.
C. Hillas per savo 17 metų karjerą Slaptojoje tarnyboje tarnavo prie penkių JAV prezidentų ir buvo šalia, kai 1963 metais Teksaso Dalaso mieste J. F. Kennedy buvo nužudytas.
Savo naujuose memuaruose „Five Presidents: My Extraordinary Journey with Eisenhower, Kennedy, Johnson, Nixon and Ford“ („Penki prezidentai: mano išskirtinė kelionė su Eisenhoweriu, Kennedy, Johnsonu, Nixonu ir Fordu“) C. Hillas atskleidžia Jackie ir A. Onasio romano detales ir kaip prezidentas mėgino užkirsti jam kelią.
Jackie su A. Onassiu susipažino 1958 metais jo jachtoje, kur vyko jos vyro ir Winstono Churchillio susitikimas.
Tuo metu J. F. Kennedy buvo kandidatas į prezidentus ir norėjo pasimatyti su savo vaikystės dievaičiu, kad visam laikui išspręstų nesutarimus, kurie tarp abiejų šeimų tvyrojo dėl Antrojo pasaulinio karo.
Kol vyrai kalbėjosi, A. Onassis aprodė poniai Kennedy savo jachtą – ir tarp jų įsiplieskė romantiški jausmai.
Teigiama, kad A. Onassis vienam iš artimiausių savo padėjėjų pareiškė: „Ji, po velnių, daro kažką tyčia, ta ponia kažką provokuoja. Ji turi kūnišką sielą“.
Apie jų romaną prezidentas sužinojo 1961 metais, kai siautėjo Kiaulių įlankos krizė. J. F. Kennedy turėjo pirmą kartą vykti į Europą ir lankytis Paryžiuje, Vienoje bei Londone.
Jackie planavo oficialios kelionės pabaigoje atskirai nuo vyro užsukti į Graikiją.
Prieš išvykstant į Paryžių, J. F. Kennedy paprašė C. Hillo ateiti į Ovalųjį kabinetą. Jame C. Hillas su nuostaba išvydo prezidentą, sėdintį šalia savo brolio.
Tuo metu A. Onassis ne tik garsėjo romanais su moterimis, bet ir turėjo teisinių rūpesčių su Jungtinėmis Valstijomis ir buvo kaltinamas klastojimu.
Anot C. Hillo, prezidentas J. F. Kennedy pareiškė: „Clintai, suprantu, kad Graikijoje prieš atvykstant poniai Kennedy, tu iš anksto apsižvalgysi“.
C. Hillas atsakė: „Taip, pone prezidente, man buvo taip patarta“.
J. F. Kennedy pažvelgė į savo brolį ir tuomet C. Hillui tarė: „Generalinis prokuroras ir aš norime aiškiai pasakyti vieną dalyką, tai yra, kad ir ką bedarytumėt Graikijoje, neleiskite, kad susikirstų ponios Kennedy ir Aristotelio Onassio keliai“.
C. Hillas rašė: „Tuo metu neturėjau žalio supratimo, kodėl jis to reikalavo, bet tiesiog atsakiau: „Taip, pone prezidente“.
Prezidento J. F. Kennedy pagrindinis kelionės į Europą tikslas buvo susipažinti su Prancūzijos prezidentu Charles`u de Gaulle`iu.
Tuo tarpu ponia Kennedy sau sudarė karštligišką tvarkaraštį, kuris sutapo su oficialiomis jos vyro funkcijomis.
Pirmoji JAV pora gegužės 31 dieną atvyko į Paryžių ir du milijonai paryžiečių suplūdo į gatves pasižiūrėti parado. Jackie šeima – Bouvier`ai – buvo kilę iš Prancūzijos ir ji laisvai kalbėjo prancūziškai.
Prieš Graikiją C. Hillas pradėjo nerimauti, nes ši kelionė buvo „itin išreklamuota“, ir jis bijojo, kad Jackie pradės persekioti minios žmonių.
Tačiau Graikijoje ji aplankė kai kurias istorines vietas, o likusias atostogas praleido privačioje viloje pajūrio Kavurio mieste, kur plaukiojo vilos savininko Marko Nomiko jachta.
C. Hillas darė tai, apie ką jo prašė, ir neleido Jackie pasimatyti su A. Onassiu.
„Iš prezidento Kennedy taip ir nesulaukiau aiškaus paaiškinimo, kodėl ponią Kennedy reikėjo saugoti nuo Aristotelio Onassio, išskyrus tą faktą, kad ponas Onassis turėjo teisinių bėdų su Jungtinėmis Valstijomis ir kad prezidentas veikiausiai būgštavo dėl galimų atgarsių, jei spaudoje pasirodytų nuotraukos, kuriose A. Onassis ir ponia Kennedy yra kartu“, - rašė C. Hillas.
„Tačiau tąkart 1961 metais ponios Kennedy ir Aristotelio Onassio keliai tikrai nesusikirto“, - pridūrė jis.
J. F. Kennedy polinkis kontroliuoti prasiveržė 1962 metais, kai jo žmona planavo kelionę į Amalfio krantą Italijoje.
JAV prezidentas vėl pasikvietė C. Hillą ir išsakė jam specifinius nurodymus.
„Nenoriu matyti jos nuotraukų iš prabangių pietų su aštuoniais skirtingais vynais ar turtuolių, besišlaistančių aplinkui su bikiniais. Darykite viską, ką galite, kad ji tai žinotų. Be to, jokių nuotraukų iš naktinių klubų“, - pareiškė jis.
Vis dėlto Jackie apsilankė viename Pozitano naktiniame klube ir praleido audringą naktį Kapryje su princese Irene Galitzine, bet joms pavyko išvengti spaudos dėmesio.
1963 metų rugpjūtį mirus Patrickui Kennedy, pirmoji ponia gavo progą grįžti pas A. Onassį.
Patrickas mirė po dviejų dienų nuo gimimo dėl vienos kvėpavimo takų ligos, ir C. Hillas rašė, kad „jam skaudėjo širdį dėl ponios Kennedy ir prezidento“, patyrusių „pribloškiančią netektį“.
Kai prezidentas nuvyko į Otiso oro pajėgų bazės ligoninę Masačusetse pamatyti savo sūnaus, jis „atrodė taip, tarsi būtų apsilankęs ir grįžęs iš pragaro, paburkusiomis akimis ir visame veide įsirėžusiu sielvartu“.
C. Hillas palydėjo J. F. Kennedy į kambarį ir uždarė paskui save duris. Vėliau C. Hillas sužinojo, kad gydytojai atjungė nuo Patricko vamzdelius, kad tėvas galėtų pirmą ir paskutinį kartą apglėbti savo sūnelį.
Jackie vis dar buvo pernelyg silpna, kad galėtų dalyvauti sūnaus laidotuvėse, ir tai veikiausiai buvo palaiminimas, nes prezidentas tiesiog palūžo, kai į šeimos kapą buvo leidžiamas miniatiūrinis baltas karstelis.
Jackie visą likusią vasarą pasiliko Hajanis Porte ir jos vyras labai stengėsi ją palaikyti, rašė C. Hillas.
Tačiau jai buvo kur kas sunkiau grįžti į normalų gyvenimą ir atrodė, kad ji toliau „spirale sminga į depresiją“.
Jos sesuo Lee Radziwill mėgino ją įtikinti priimti A. Onassio pasiūlymą praleisti šiek tiek laiko jo jachtoje Viduržemio jūroje ir taip pamėginti įveikti depresiją.
C. Hillas rašė, kad paties J. F. Kennedy komandos nariai „reiškė nuogąstavimus, kaip tai priims visuomenė“: A. Onassis garsėjo vakarėliais ir pirmajai JAV poniai siūlė savo asmeninę jachtą.
Pasak C. Hillo, Jackie „žinojo apie politines atšakas, bet jis buvo taip susirūpinęs ponia Kennedy, jog primygtinai prašė, kad ji važiuotų“.
Spalio 1 dieną ji tai ir padarė. Dviem savaitėms Jackie dingo prabangioje A. Onassio jachtoje „Christina“ su devyniomis dvivietėmis svečių kajutėmis.
Šią kelionę atidžiai sekė spauda ir žiniasklaidoje pasirodė nuotraukos, kuriose buvo matyti, kaip Jackie ir A. Onassis lankosi Stambulo Mėlynojoje mečetėje.
Jie taip pat buvo pastebėti besilaikantys už rankų senovinėje Smirnoje, o dar vėliau sustojo paties A. Onassio privačioje Skorpo saloje, kuri buvo skorpiono formos.
Paskutinį vakarą visi svečiai, tarp jų Lee Radziwill, jos vyras, princas Stanislas Radziwillis ir prekybos sekretorius Franklinas D. Rooseveltas su žmona Susan, buvo apdovanoti brangiomis dovanomis. Jackie gavo kaklo vėrinį su deimantu ir brangakmeniais.
Jos padėjėjai sakė, kad grįžusi į Ameriką Jackie ne tik buvo atsigavusi – ji buvo visiškai kita moteris.
Didžioji ironija ta, kad pats J. F. Kennedy metų metais buvo neištikimas savo žmonai.
Vienas iš garsiausių jo romanų buvo su Marilyn Monroe, bet teigiama, kad J. F. Kennedy susitikinėjo ir su dešimtimis savo gerbėjų.
Tarp jų buvo Mimi Alford, Baltųjų rūmų stažuotoja. Su ja J. F. Kennedy santykius palaikė 18 mėnesių ir net mylėjosi su ja savo žmonos lovoje.
M. Alford, kuriai tuo metu buvo vos 19 metų, savo prisiminimuose rašė, kad jautėsi bejėgė, kai jis stūmė ją į „ponios Kennedy“ kambarį ir pradėjo ją nurenginėti, nors tuo metu ji buvo dar skaisti.
Ji taip pat tvirtino, jog kartą per vieną orgijų vakarėlį Bingo Crosby dykumų rančoje prezidentas paskatino ją įkvėpti sekso narkotikų ir privertė atlikti vieną seksualinį aktą su padėjėju.
Taip pat pasakojama, kad per tą pačią 1961 metų kelionę į Paryžių J. F. Kennedy paprašė garsios Prancūzijos viešnamio savininkės Madame Claude surasti jam prostitutę, kuri atrodytų kaip jo žmona, „tik būtų karštesnė“.
Savo knygoje C. Hillas aprašo ir tragišką momentą, kai 1963 metų lapkričio 22 dieną Dalase buvo nušautas J. F. Kennedy.
C. Hillas buvo tarp tų asmenų, kurie važiavo palei prezidento kortežą, ir įšoko į prezidento automobilį, kai nuaidėjo pirmasis šūvis.
Trečiąjį šūvį, kuriuo J. F. Kennedy buvo nužudytas, jis apibūdino kaip „garsą, kai ant betono ištykšta melionas“ – būtent šis šūvis susprogdino prezidento galvą.
„Ponios Kennedy akys prisipildė siaubo, kai ji čiupo prezidento galvos dalį, kuri nuskriejo ant automobilio bagažinės. Ji net nežinojo, kad aš ten esu. Ji buvo apimta visiško šoko. Jos vyro galva ką tik sprogo vos už kelių centimetrų nuo jos veido“, - rašoma knygoje.
Jackie C. Hillui sušuko: „Dieve! Jie šovė jam į galvą!“.
Po daugelio metų, kai C. Hillas buvo paskirtas dirbti Slaptosios tarnybos štabe ir rengti naujus agentus, jam teko žiūrėti Zapruderio filmą, įamžinusį prezidento nužudymą.
C. Hillas rašo, kad buvo „siurrealu pamatyti tą siaubą iš kitos perspektyvos. Jie rodė tą filmą iš naujo ir iš naujo, kartais sulėtintai, todėl turėjau išgyventi tai dar ir dar kartą. Tai buvo kankynė“.
C. Hillas pripažįsta, kad jis kentėjo nuo potrauminio sindromo ir savo problemas mėgino spręsti alkoholiu, tačiau tvirtina, kad šiuo dalyku jis „nesididžiuoja“.