Pažymima, kad tiksli padėtis laive nežinoma, o ekspertai teigia, kad prognozės dėl deguonies atsargų gali būti ir netikslios.
Anksčiau buvo apskaičiuota, jog pradėdamas kelionę povandeninis laivas turėjo deguonies atsargų 96 valandoms.
Skelbiama, kad prie paieškos ketvirtadienį prisijungė Prancūzijos mokslinių tyrimų laivas „L’Atalante“ ir jame esantis giluminis robotas.
Jis „gali reikšmingai prisidėti prie paieškų“, „Sky News“ sakė tarptautinis korespondentas Johnas Sparksas.
Jungtinių Amerikos Valstijų pakrančių apsaugos tarnyba neseniai patvirtino, kad Kanadai priklausantis laivas „Horizon Arctic“ nusiuntė savo nuotoliniu būdu valdomą povandeninį robotą, kuris jau pasiekė vandenyno dugną. „L’Atalante“ esantis povandeninis robotas „Victor 6000“ prisijungs prie paieškos operacijos.
Prancūzų giluminis robotas „yra labai modernus“, nurodė J. Sparksas. Nuotoliniu būdu valdomi roboto manipuliatoriai gali nupjauti kabelius ir atlikti kitus veiksmus: „Teoriškai jis gali pasiekti labai didelį gylį.“
Garsus jūrų tyrinėtojas CNN kiek anksčiau teigė, kad dingusio povandeninio laivo ieškančioms komandoms ketvirtadienį „reikia stebuklo“.
„Gera žinia ta, kad stebuklų pasitaiko“, – pridūrė Davidas Gallo, bendrovės „RMS Titanic Inc.“ Strateginių iniciatyvų padalinio vyriausiasis patarėjas.
„Nelengva, nes tokiame gylyje viešpatauja aklina tamsa, veiksmingai ieškoti galima tik pasitelkus garsą, be to, praktiškai turi būti prie pat objekto, kad jį pastebėtum“, – paaiškino jis.
D. Gallo yra naro iš Prancūzijos Paulo-Henri Nargeoleto, vieno iš povandeninio laivo keleivių, kolega. Jo teigimu Paulas-Henri Nargeoletas – patyręs tyrinėtojas, todėl jis turėjo pasirūpinti, kad beldimo garsai, kuriuos neva girdėjo paieškos komandos, „būtų interpretuojami tik kaip žmogiškos kilmės“.
„Pagrindinė viltis“
Prancūzijos jūrų tyrimų instituto (IFREMER) valdomas laivas „L’Atalante“ ir jo komanda antradienį buvo skubiai išsiųsti iš Prancūzijos. Jame yra nuotoliniu būdu valdomas povandeninis aparatas „Victor 6000“, galintis nusileisti į 6 000 metrų gylį.
„Titaniko“ nuolaužos yra 3 800 metrų gylyje, todėl toje vietoje ypač sunku ko nors ieškoti arba pasiekti vykdant galimą gelbėjimo misiją.
Laivas „Atalante“ pradėjo naudoti daugiaspindulinį echolotą, kad sudarytų netoliese esančio jūros dugno žemėlapį ir „leistų „Victor 6000“ efektyviau panerti“, AFP sakė IFREMER atstovas spaudai.
Tačiau echolotas, kuris fiksuoja akustines bangas nuo jūros dugno, kad nustatytų jo gylį, negali aptikti paties povandeninio laivo, pridūrė jis.
Sekmadienį turistinis povandeninis laivas „Titan“ pradėjo leistis link nuolaužų ir po dviejų valandų prarado ryšį su paviršiuje esančiu pagalbiniu laivu.
Povandeniniame laive buvo britų milijardierius Hamishas Hardingas, Pakistano magnatas Shahzada Dawoodas ir jo sūnus Sulemanas, bendrovės „OceanGate Expeditions“ generalinis direktorius Stocktonas Rushas ir prancūzų povandeninio laivo operatorius Paul-Henri Nargeolet. Remdamiesi tuo, kad povandeninis laivas gali turėti iki 96 valandų oro atsargų, gelbėtojai apskaičiavo, kad keleiviams deguonis ketvirtadienį gali pasibaigti.
Spaudos konferencijoje ketvirtadienį Didžiosios Britanijos Antarkties tyrimų instituto (BAS) jūrų ekspertas Robas Larteris sakė, kad, jo nuomone, „Victor 6000“ yra „pagrindinė viltis“ išgelbėti povandeninį laivą.
„Beviltiška situacija“
Londono universiteto koledžo jūrų inžinerijos profesorius Alistairas Greigas sakė, kad dvi roboto manipuliatoriaus rankos potencialiai leistų jam išplukdyti „Titaną“ arba pritvirtinti prietaisą, kuris galėtų jį iškelti į paviršių.
„Victor 6000“ taip pat turi stiprius žibintus, kurių šviesa prasiskverbia pro tokiame gylyje esančią tamsą. Tačiau ekspertai įspėjo, kad gelbėtojai turėtų gana tiksliai žinoti, kur ieškoti „Titano“, o šiuo metu, atrodo, to žinojimo nėra.
Surasti povandeninį laivą „potencialiai gali prireikti kelių savaičių intensyvaus tyrimo“, perspėjo R. Larteris.
Ir net jei paieškos komandos povandeninį aparatą surastų, gelbėjimo operacija gali užimti daug brangaus laiko.
Įprastomis aplinkybėmis tokiam povandeniniam aparatui, kaip „Victor 6000“, prireiktų dviejų valandų nusileisti į reikiamą gylį ir dar dviejų valandų išplaukti atgal, sakė A. Greigas. Be to, pranešama, kad dingęs povandeninis aparatas yra sutvirtintas varžtais iš išorės, dėl to viskas gali užtrukti dar ilgiau, pridūrė jis.
R. Larteris sakė, kad tai „beviltiška situacija“: „Tai neįsivaizduojama – gyvi žmonės, įstrigę povandeniniame aparate, kuriame baigiasi deguonies atsargos.“
„Objektyviai vertinant esamą padėtį, ji neatrodo gerai“, – sakė R. Larteris, pridurdamas, kad svarbu išsaugoti optimizmą.
Paieškos ir gelbėjimo operaciją koordinuoja JAV pakrančių apsaugos tarnyba, kuri ketvirtadienį 18.30 Grinvičo laiku surengs spaudos konferenciją, sakė IFREMER atstovas.