Sekmadienį ryte 20 m aukščio vandens, purvo ir akmenų siena su siaubinga jėga nusirito vienu slėniu šiaurinėje Utarakhando valstijoje, kur nuniokojo dvi hidroelektrinių užtvankas, griovė tiltus ir kelius.
Kol kas surasti 32 žuvę žmonės, o dar daugiau kaip 170 tebėra dingę. Kitų žuvusiųjų palaikams iš po storo akmenų ir purvo sluoksnio paimti gali prireikti daugelio dienų.
Kaip pranešama, 25 žuvusiųjų tapatybė dar nenustatyta. Daug aukų buvo neturtingi darbininkai iš kitų Indijos regionų.
Pagrindinis dėmesys per didžiulę gelbėjimo operaciją, nuo sekmadienio vykdomą dieną ir naktį, tenka tuneliui netoli nuniokotos hidroelektrinės, kuri buvo statoma Tapovane Utarakhando valstijoje.
Gelbėtojai ten šalina šimtus tonų purvo, akmenų ir kitų kliūčių, kad pasiektų 34 žmones, kurie, kaip tikimasi, galėjo išlikti gyvi tunelyje susidariusiose oro kišenėse.
„Laikui bėgant galimybių surasti juos mažėja. Tačiau stebuklų būna“, – naujienų agentūrai AFP sakė valstijos nelaimių padarinių šalinimo pareigūnas Piyooshas Rautela.
„Galima padaryti tik tiek, kiek galima. Negalime sutraukti į vieną vietą daug buldozerių. Dirbame ištisą parą: vyrai, mašinos... Bet nuolaužų tiek daug, kad prireiks laiko visoms joms pašalinti“, – sakė jis.
Pasienio policijos atstovas Vivekas Pandey laikraščiui „The Times of India“ sakė, kad jei tie 34 žmonės gyvi, didžiausias rūpestis yra hipotermija, „kuri tokiomis sąlygomis gali būti mirtina“.
Prie tunelio budi medikų komandos su deguonies balionais ir neštuvais, taip pat nerimaujantys dingusiųjų artimieji.
47 metų Shuhilas Dhimanas sakė, kad jo svainis Praveenas Diwanas, privatus darbų rangovas ir trijų vaikų tėvas, sekmadienį ryte su trimis kitais žmonėmis įvažiavo į tunelį.
„Nežinome, kas jam nutiko. Nuvykome prie tunelio, bet ten plūsta tonos purvo. Nuo įvažiavimo į tunelį tęsiasi status šlaitas, ir galvoju, kad vanduo bei purvas nutekėjo labai giliai“, – AFP sakė Sh. Dhimanas.
„Viliuosi, nors vilčių nėra, – sakė jis. – Valdžia daro visa, ką gali, bet padėtis viršija galimybes.“
Dėl šios katastrofos kaltinamas spartus Himalajų regiono ledynų tirpsmas dėl pasaulinio atšilimo.
Tarp kitų veiksnių yra užtvankų statymas, upių vagų gilinimas ir medžių kirtimas tiesiant naujus kelius, kurių dalies reikia stiprinant gynybą prie Kinijos sienos.