Naujoji sostinė vadinsis Nusantara.
Atstovų Rūmų balsavimu suteikiamas teisinis pagrindas sostinės perkėlimui. Apie tai prezidentas Joko Widodo pirmą kartą užsiminė 2019 metų balandį, priežastimi nurodydamas kylantį jūros lygį ir didžiulį gyventojų tankį Javos saloje.
Didžiojoje Džakartoje gyvena per 30 mln. žmonių, didmiestį persekioja didelės infrastruktūros problemos ir klimato kaitos skatinami potvyniai – ekspertai prognozuoja, kad iki 2050 metų po vandeniu gali atsidurti iki trečdalio miesto.
Naujoji sostinė užims maždaug 56 180 ha plotą Rytų Kalimantano provincijoje Indonezijai priklausančioje Borneo salos dalyje. Kitos salos dalys priklauso Malaizijai ir Brunėjui.
Bendrai projektui atidėta 256 142 ha, be to, numatoma papildomų plotų galimai plėtrai ateityje.
Pirminiuose naujosios sostinės planuose – utopinis aplinkai nekenkiančio „sumanaus“ miesto projektas, bet patvirtinta tik nedaug detalių.
Planams 2020-aisiais pradėti statybas sutrukdė prasidėjusi COVID-19 pandemija.
Sostinės perkėlimą kritikuojantys aplinkosaugininkai įspėja, kad tai gali pakenkti ekosistemoms regione, kur kasyba ir alyvpalmių plantacijos ir taip kelia grėsmę drėgniesiems atogrąžų miškams ir jų nykstančioms rūšims.
Pirmadienį J. Widodo sakė, kad naujoji sostinė bus miestas, „kur žmonėms bet kuri vieta bus netoli, kur jie galės visur nuvažiuoti dviračiu ar nueiti pėsčiomis, nes tarša bus nulinė“.
„Ten bus ne tik vyriausybės įstaigos; norime pastatyti naują sumanų šalies centrą, galintį būti magnetu pasauliniams talentams, inovacijų centru“, – sakė jis kalbėdamas viename šalies universitete.
Nusantara, kurios pavadinimas reiškia salyną, buvo išrinktas iš 80 pavadinimų, nes yra gerai suprantamas indoneziečiams ir lengvai įsimenamas, pirmadienį sakė plėtros ministras Suharso Monoarfa.
Naująjį miestą valdys Valstybės sostinės administracija, jos vadovus penkerių metų kadencijoms skirs tiesiogiai prezidentas, rodo antradienį priimtas įstatymo projektas.
Biudžeto detalės nepaskelbtos, bet ankstesniuose pranešimuose minėta, kad projektas atsieis 33 mlrd. dolerių (28,9 mlrd. eurų).
Indonezija nėra pirmoji regiono šalis, perkelianti valdžios institucijas iš per tankiai apgyvendintų miestų.
Malaizija 2003 metais savo vyriausybę perkėlė iš Kvala Lumpūro į Putradžają, o Mianmaras 2006-aisais sostinę perkėlė iš Jangono į Neipidą.