Kaip rašoma laikraštyje „Postimees“, kol kas nežinoma, ar Interpolas gavo iš Rusijos papildomų duomenų, patvirtinančių galimą ieškomojo kaltę, ar tarptautinė policijos organizacija tiesiog pakeitė savo nuomonę apie politinius tokio prašymo motyvus.
Pagal Estijos ir Rusijos teisinės tarpusavio pagalbos sutartį, nei viena, nei kita valstybė neišduoda savo piliečių kitai.
„Yra galimybė perduoti tyrimą (kitai šaliai), Estija pateikė Rusijai atitinkamą užklausimą, bet Rusija neparodė jokio susidomėjimo, – sakė laikraščiui „Postimees“ valstybės prokurorė Heili Sepp. – Turimi faktai ir iš Rusijos gauta informacija neteikia pakankamo pagrindo įtarti Krossą piratavimu“.
E.N.Krossas yra Sąjungos už Tėvynę ir Respubliką kandidatas į Talino mero postą.
Jis pats apie pranešimą, kad Interpolas jo ieško, pavadino provokacija.
„Kad Rusijos specialioji tarnyba stengiasi mane sukompromituoti, nieko nauja“, – taip, anot jo partijos, sakė E.N.Krossas.
Su Maltos vėliava plaukiojantis sausakrūvis „Arctic Sea“ su medienos kroviniu, kainuojančiu 1 mln. dolerių, išplaukė 2009 metų liepos 22 dieną iš Suomijos Jakobstado uosto į Alžyro Bedžajos uostą, kur turėjo atplaukti rugpjūčio 4 dieną. Liepos pabaigoje ryšys su laivu nutrūko, rugpjūčio 18 dieną sausakrūvis buvo aptiktas netoli Žaliojo Kyšulio salų. Paaiškėjo, kad jį užgrobė grupė, į kurią įėjo keli Estijos, Latvijos ir Rusijos piliečiai, taip pat asmenys, neturintys pilietybės. Netrukus laivą išlaisvino Rusijos karinio laivo „Ladnyj“ jūreiviai.
2011 metų balandį kaltinamas „Arctic Sea“ pagrobimu Dmitrijus Savinas pavadino E.-N.Krossą pagrindiniu piratavimo akcijos organizatoriumi, teigdamas, kad neva E.-N.Krossas pavedė jam parengti kelis variantus, kaip sutrukdyti nutiesti Baltijos jūros dugnu dujotiekį „Šiaurės srautas“.
E.-N.Krossas dar 2010 metais davė parodymus Estijos tyrimo institucijoms šioje byloje ir Estijos prokuratūra pripažino, jog neturi jokių įrodymų, kad E.-N.Krossas susijęs su laivo pagrobimu.