„Irakas nori, kad jis būtų išduotas, nes birželio mėnesį prie mečetės (Stokholme) sudegino Koraną“, – sakė advokatas Davidas Hallas po to, kai Švedijos policija apklausė S. Momiką ryšium su ekstradicijos prašymu.
„Kad būtų išduotas kitai šaliai, įstatymai (Švedijoje) nurodo, kad veika turi būti vertinama kaip nusikaltimas ir Švedijoje, ir Irake“, – sakė D. Hallas. Bet islamo šventosios knygos sudeginimas „nėra nusikaltimas Švedijoje, todėl Švedija negali jo išduoti“.
Švedijos vyriausybė pasmerkė Korano išniekinimą, tačiau toliau laikosi šalies įstatymų dėl žodžio ir susirinkimų laisvės.
„Nesuprantu, kodėl jie (Irakas) varginasi su tokiu reikalavimu. Esu tikras, kad Irako vyriausybė tai supranta“, – pridūrė D. Hallas.
S. Momika nuo birželio mėnesio per kelis protestus Švedijoje degino Koraną, o tai sukėlė visuotinį pasipiktinimą ir pasmerkimą musulmoniškose šalyse. Liepą protestuotojai du kartus šturmavo Švedijos ambasadą Bagdade, antrąjį kartą – sukeldami gaisrus komplekso viduje.
Švedijos žvalgybos agentūra rugpjūčio viduryje padidino terorizmo pavojaus lygį iki ketvirto pagal penkių balų skalę po to, kai dėl piktų reakcijų šalis tapo „prioritetiniu taikiniu“.
Švedijos vyriausybė ieško teisinių priemonių, kaip tam tikromis aplinkybėmis užkirsti kelią protestams, kurių metu deginami šventieji tekstai, tačiau nėra tikra, ar atsiras dauguma, kurios reikia norint pakeisti teisės aktus.
D. Hallas sakė, kad S. Momikos ekstradicijos byla greičiausiai pasieks Švedijos Aukščiausiąjį Teismą, o sprendimas „gali užtrukti keletą savaičių, o gal keletą mėnesių“.