2020 metų gegužę F. Adelkhah buvo nuteista kalėti penkerius metus už „propaganda prieš santvarką“ ir „susimokymu imtis veiksmų prieš nacionalinį saugumą“, nors jos šalininkai šiuos kaltinimus visuomet laikė absurdiškais. Tų metų spalį jai buvo leista gyventi namuose Teherane, bet nuteistoji privalėjo dėvėti elektroninę apykoję.
F. Adelkhah yra viena iš mažiausiai 12 Vakarų šalių piliečių, laikomų suimtų Irane. Aktyvistai teigia, kad jie laikomi kaip elitinės Revoliucinės gvardijos įkaitai, siekiant išsiderėti Vakarų šalių nuolaidų Iranui.
„Esame smarkiai sukrėsti ir pasipiktinę, sužinoję, kad Fariba Adelkhah... buvo vėl įkalinta Evino kalėjime“ Teherane, sakoma komiteto, įkurto šiai mokslininkei paremti, pranešime.
„Irano vyriausybė ciniškai naudojasi mūsų kolega išoriniams ar vidiniams tikslams, kurie išlieka neaiškūs, ir tai niekaip nesusiję su jos veikla“, – pridūrė grupė.
Komitetas kaltina Teheraną „sąmoningai sukeliant pavojų Faribos Adelkhah sveikatai ir net gyvybei“. Jos šalininkai atkreipė dėmesį, kad šį mėnesį Irano kalėjime mirė poetas Baktashas Abtinas, užsikrėtęs COVID-19.
Šiizmo specialistė F. Adelkhah, Paryžiaus politinių studijų instituto „Sciences Po“ tyrimų direktorė, buvo suimta 2019 metų birželį ir anksčiau buvo laikoma Evino kalėjime Teherane, bet vėliau perkelta į namų areštą.
Ji turi Irano ir Prancūzijos pilietybę, bet Teheranas dvigubos pilietybės nepripažįsta.
Šiuo metu Vienoje vyksta derybos, kuriomis siekiama išgelbėti 2015 metų sutartį tarp Irano ir galingųjų šalių dėl Teherano branduolinės programos. Prancūzijos, kuri taip pat dalyvauja šiame procese, Užsienio reikalų ministerija perspėjo, kad F. Adelkhah sugrąžinimas į kalėjimą gali pakenkti dvišaliams ryšiams ir pasitikėjimui.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas antradienį pasiskundė, kad derybų Vienoje tempas „per lėtas“, nors Teherano pareigūnų pareiškimų apie šį procesą tonas buvo daug pakilesnis.
Užsienio reikalų ministerija pareiškė esanti „apstulbinta“ žinios apie F. Adelkhah įkalinimą, pareikalavo ją nedelsiant paleisti ir pridūrė, kad šis sprendimas buvo priimtas be „jokio paaiškinimo arba išankstinio perspėjimo“.
„Šis sprendimas tegali sukelti neigiamų padarinių ryšiams tarp Prancūzijos ir Irano bei sumažinti pasitikėjimą tarp abiejų šalių“, – sakoma URM pranešime.