Tūkstančiai žmonių dalyvavo mitinguose Teherane ir kituose miestuose. Jie laikė plakatus, pašiepė JAV prezidentą Donaldą Trumpą, valėsi kojas į netikrus dolerių banknotus ir tradiciškai degino JAV vėliavas.
Šiemet metinės – jau 39-osios – sutapo su dienos, kai Vašingtonas turi sugrąžinti sankcijas Iranui, išvakarėmis. Sankcijas, įskaitant naftos embargą, JAV vėl įveda pasitraukusios iš 2015 metų susitarimo dėl Teherano branduolinės programos.
Revoliucinės gvardijos vadas Mohammadas Ali Jafari iš buvusios JAV ambasados komplekso, dabar vadinamo „šnipų lizdu“, kreipėsi į susirinkusią minią.
Pasak jo, „ekonominis karas“ yra paskutinis Vašingtono bandymas sunaikinti Islamo Respubliką po dešimtmečius trukusių ankstesnių nesėkmingų bandymų.
„Su Dievo pagalba ir dievobaimingų bei revoliucinių islamiško Irano žmonių pasipriešinimu ir atkaklumu šis paskutinis priešo ginklas – ekonominis karas, lydimas Amerikos žiniasklaidos plačios operacijos prieš Irano liaudį, – bus nugalėtas“, – sakė M. A. Jafari.
„Niekada negrasinkite Iranui“, – perspėjo jis D. Trumpą, kurį pavadino „keistu prezidentu“.
1979 metais radikalūs iraniečiai studentai, tvirtinę, kad JAV ambasada yra prieš persų valstybę rezgamo sąmokslo centras, paėmė įkaitais 52 amerikiečius, kuriuos laikė 444 dienas. Dėl tos apsiausties JAV ir Irano diplomatiniai santykiai nutrūko ir iki šiol nėra oficialiai atkurti.
Ambasados apsiaustis buvo svarbus 1979-ųjų Islamo revoliucijos etapas. Ambasadą puolę studentai manė, kad JAV surengs kontrperversmą nušalintam šachui Mohammadui Rezai Pahlavi į valdžią sugrąžinti, panašų į CŽV remtą 1953 metų perversmą, kai buvo nušalinta išrinkta Irano vyriausybė.
Studentai nežinojo, kad šachas tuo metu jau nepagydomai sirgo vėžiu. Kai kurie jų vėliau apgailestavo dėl šių įvykių, bet isteblišmentui jie tapo Irano atsisakymo sutikti su išorės jėgų dominavimu – vienos iš svarbiausių revoliucijos varomųjų jėgų – simboliu.
Be JAV ambasados užpuolimo „revoliucija nebūtų pasiekusi savo 40-ųjų metų“, sakė M. A. Jafari.