Teheranas pridūrė, kad kai kuriems iš areštuotųjų jau skyręs mirties bausmę.
Vienas Irano pareigūnas per spaudos konferenciją Teherane sakė, kad šie areštai buvo įvykdyti pastaraisiais mėnesiais ir kad įtariamieji šnipinėjo „jautrius objektus“, įskaitant karinius ir branduolinius kompleksus.
Daugiau detalių jis neatskleidė, tad lieka nežinoma, kokiai daliai suimtųjų buvo skirta mirties bausmė ir kada buvo paskelbti šie nuosprendžiai.
Šis pareiškimas buvo paskelbtas žlungant Irano susitarimui su galingosiomis šalimis dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos ir smarkiai padidėjus įtampai Persijos įlankos regione. Ši krizė kilo po D. Trumpo pernai vienašališkai priimto sprendimo išvesti Jungtines Valstijas iš 2015 metų sutarties ir grąžinti Iranui skaudžias sankcijas.
Informaciją apie sučiuptus šnipus pateikęs Irano pareigūnas neatskleidė savo vardo, bet buvo pristatytas kaip Irano žvalgybos ministerijos kontržvalgybos departamento direktorius. Toks žingsnis atrodo labai neįprastas, nes iraniečių pareigūnai per spaudos konferencijas paprastai prisistato. Be to, šios šalies žvalgybos pareigūnai itin retai kalbasi su žiniasklaida.
Pareigūnas teigė, kad nė vienam iš 17 suimtųjų, esą įgijusių „aukšto lygio parengimą“, nepavyko įvykdyti savo sabotažo misijų. Jis pridūrė, kad numanomi šnipai rinko informaciją objektuose, kuriuose jie dirbo, taip pat vykdė techninius žvalgybos veiksmu, pavyzdžiui, palikdavo stebėsenos prietaisus arba juos perkeldavo.
Iraniečių žvalgybininkas sakė, kad CŽV buvo pažadėjusi šiems agentams parūpinti Amerikos vizas ir darbą Jungtinėse Valstijose. Anot jo, dalis šių agentų perėjo į Teherano pusę ir dabar dirba jo departamentui „prieš Jungtines Valstijas“.
Pareigūnas taip pat išdalijo kompaktines plokšteles su vaizdo įrašu, kuriame esą matyti viena numanoma CŽV šnipė. Ten pat pateikiami JAV ambasadų Turkijoje, Indijoje, Zimbabvėje ir Austrijoje keleto darbuotojų, esą palaikiusių ryšį su areštuotais iraniečiais, vardai.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, buvęs CŽV direktorius, pirmadienį atsisakė išsamiau komentuoti pranešimą apie areštus Irane, bet pridūrė, kad „Irano režimas turi ilgą melavimo istoriją“.
Be kita ko, M. Pompeo atkreipė dėmesį į neatitikimus tarp JAV ir Irano pareiškimų apie vieno amerikiečių bepiločio žvalgybos lėktuvo buvimo vietą, kai šis orlaivis birželį buvo numuštas Teherano pajėgų virš Hormūzo sąsiaurio.
„Manau, visi turėtų skeptiškai vertinti viską, ką mūsų dienomis tvirtina Irano Islamo Respublika, – pabrėžė M. Pompeo. – Jie turi 40 metų melavimo istoriją.“
D. Trumpas irgi neigė iraniečių pranešimą apie neva išardytą JAV šnipų tinklą.
„Pranešimas, kad Iranas sučiupo CŽV šnipus, yra visiškai melagingas. Nulis tiesos“, – sakoma D. Trumpo „Twitter“ žinutėje.
„Tiesiog daugiau melo ir propagandos (kaip jiems numušus droną), paskelbto religinio režimo, kuriam smarkiai nesiseka ir kuris nenumano, ką daryti“, – pridūrė prezidentas.
Iranas retkarčiais praneša suėmęs kitų šalių, ypač JAV ir Izraelio, šnipų. Birželį Teheranas nurodė įvykdęs mirties bausmę vienam Gynybos ministerijos darbuotojui, nuteistam už šnipinėjimą CŽV naudai.
Balandį Iranas paskelbė per keletą pastarųjų metų išaiškinęs šalyje ir už jos ribų 290 CŽV šnipų.