Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Catherine Ashton, vadovaujanti Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Kinijos, Rusijos, JAV ir Prancūzijos delegacijai, pareiškė, kad ją "nuvylė" išankstinės Irano pateiktos sąlygos dėl bet kurio susitarimo varianto.
Nors naujų derybų data nebuvo nustatyta, C.Ashton pareiškė, kad "naujos diskusijos visada bus sveikinamos", ir kad galiausiai pasirinks Iranas.
Penkios Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narės ir Vokietija siūlė Teheranui atnaujintą prisodrinto Irano urano pakeitimo į kurą branduoliniams reaktoriams schemą. Pirminę tokio pobūdžio schemą, kurią pasiūlė Rusija ir Vakarų šalys, Iranas atmetė 2009 metų lapkritį.
Tačiau Irano delegacija vengė svarstyti branduolinio kuro pakeitimo problemą, siūlydama vietoj to svarstyti pasaulinę branduolinio nusiginklavimo temą.
Teheranas teigia, jog jo urano sodrinimo programa siekiama tik taikių tikslų, bet Vakarų šalys įtaria, kad realus tikslas yra susikurti branduolinį ginklą.
Nauja kuro pakeitimo schema
Kas konkrečiai buvo nauja Šešeto siūlymuose Iranui, kol kas neaišku.
Pirminiame plane, kurį parengė Tarptautinė atominės energetikos agentūra, buvo numatoma, kad Iranas atsiųs 70 proc. savo mažai prisodrinto (iki 3,5 proc.) urano į Rusiją, kur iš jo bus pagaminami kuro strypai, prisodrinti iki 20 procentų.
Jeigu Iranas būtų priėmęs šį planą, jis nebeturėtų dingsties toliau sodrinti uraną, artėdamas prie ginklams gaminti skirtų prisodrinimo 90 proc. ir daugiau.
Tačiau Teheranas atsisakė išvežti urano žaliavą, primygtinai reikalaudamas, kad visi sodrinimo procesai vyktų jo teritorijoje. Pasak korespondentų, Iranas nuogąstavo, kad negaus jam žadėtų kuro strypų.
Pasibaigus deryboms Irano delegacijos vadovas Saeedas Jalili (Saidas Džalilis) pareiškė: "Bet kurios derybos ir bendradarbiavimas, kaip jau pažymėjau per derybas su ponia Ashton, turi būti pagrįsti bet kurios valstybės, taip pat ir Irano, teisių kurti branduolines technologijas gerbimu".
Kokių nors preliminarių sąlygų deryboms pateikimą S.Jalilis griežtai neigė.
Pernai vasarį Iranas paskelbė, kad pats išmoko prisodrinti uraną iki 20 procentų.
JT Saugumo Taryba pastaraisiais metais priėmė keturis paketus sankcijų, kuriomis siekiama apriboti Irano galimybes plėtoti savo branduolinę programą.
Sankcijos apsunkino galimybes nusipirkti įrenginių ir technologijų, būtinų Irano Branduolinei programai plėtoti, ir su tuo susijusias finansines operacijas, bet jos netaikomos naftos ir dujų, iš kurių Iranas gauna pagrindines pajamų įplaukas, eksportui.