Demonstracijos prasidėjo rugsėjo 16-ąją mirus 22 metų kurdų kilmės iranietei Mahsai Amini, kelios dienos po to, kai ją suėmė Irano moralės policija už tariamą aprangos kodo pažeidimą.
Protestuotojai, skandavo antivyriausybinius šūkius, o demonstrantės degino savo galvos apdangalus. Po M. Amini mirties vis daugiau moterų, ypač Teherano šiaurėje, nesidengia galvų hidžabu.
„Tiek parlamentas, tiek teismai sprendžia“ klausimą, ar įstatymą reikia taisyti, šventajame Komo mieste penktadienį sakė Irano generalinis prokuroras Mohammadas Jafaras Montazeri. Jį cituoja naujienų agentūra ISNA.
Vis dėlto jis nenurodė, ką konservatorių kontroliuojamos institucijos galėtų pakeisti įstatyme.
Trečiadienį peržiūros grupė susitiko su parlamento kultūros komisijos nariais ir „po savaitės ar dviejų susipažins su rezultatais“, sakė generalinis prokuroras.
Prezidentas Ebrahimas Raisi šeštadienį pareiškė, kad Irano respublikos ir islamo pagrindai yra įtvirtinti konstitucijoje.
„Tačiau yra konstitucijos įgyvendinimo būdų, kurie gali būti lankstūs“, – sakė jis per televiziją.
1983-iųjų balandį, praėjus ketveriems metams po 1979-ųjų revoliucijos, per kurią buvo nuverstas JAV remiamas šachas, hidžabas tapo privalomas visoms Irano moterims.
Šalyje, kurioje konservatoriai primygtinai reikalauja, kad hidžabo dėvėjimas būtų privalomas, o reformistai nori jį palikti asmeniniam pasirinkimui, tai tebėra labai opus klausimas.
Šimtai žuvusiųjų
Po to, kai hidžabo įstatymas tapo privalomas, pasikeitus aprangos normoms tapo įprasta matyti moteris su aptemptais džinsais ir laisvomis, spalvingomis skaromis.
Tačiau šių metų liepą ultrakonservatyvių pažiūrų E. Raisi paragino sutelkti „visas valstybės institucijas, kad būtų įgyvendintas galvos apdangalų įstatymas“.
Tačiau daugelis moterų ir toliau apeidinėja taisykles.
Rugsėjį pagrindinė Irano reformistų partija paragino atšaukti privalomo hidžabo įstatymą.
Islamiškojo Irano liaudies partijos sąjunga, kurią sudarė buvusio prezidento reformatoriaus Mohammado Khatami (Mohamado Chatamio) giminaičiai, šeštadienį pareikalavo, kad valdžios institucijos „parengtų teisinius elementus, sudarančius sąlygas panaikinti privalomo hidžabo įstatymą“.
Opozicinė grupė taip pat ragina šiitišką respubliką „oficialiai paskelbti apie moralės policijos veiklos pabaigą“ ir „leisti rengti taikias demonstracijas“, sakoma jos pareiškime.
Iranas kaltina savo nesutaikomas priešes Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkus, tokius kaip Jungtinė Karalystė ar Izraelis, ir už šalies ribų įsikūrusias kurdų grupes kurstant neramumus, kuriuos vyriausybė vadina „riaušėmis“.
Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso generolas šią savaitę pirmą kartą pareiškė, kad po M. Amini mirties per neramumus žuvo daugiau kaip 300 žmonių.
Tuo metu Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba šeštadienį pareiškė, kad per protestus žuvusių žmonių skaičius „viršija 200“.
Valstybinė naujienų agentūra IRNA nurodė, kad šis skaičius apima saugumo pareigūnus, civilius, ginkluotus separatistus ir „riaušininkus“.
Osle įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Irano žmogaus teisės“ (IHR) antradienį savo ruožtu pranešė, kad per visoje šalyje vykstančius protestus „saugumo pajėgos nužudė mažiausiai 448 žmones“.
JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas praėjusią savaitę sakė, kad per protestų malšinimą buvo suimta 14 000 žmonių, įskaitant vaikus.
Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba teigė, kad smurtas ne tik nusinešė žmonių gyvybių, bet ir padarė žalos už trilijonus rialų (milijonus eurų).
