Mohammadas Javadas Zarifas susitiko su Europos Sąjungos užsienio politikos vadove Federica Mogherini, o paskui derėsis su kolegomis iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos – trijų Europos šalių, pasirašiusių istorinį susitarimą ir dabar bandančių jį gelbėti, staiga pasitraukus Jungtinėms Valstijoms.
Po ilgų derybų Iranas 2015 metų liepą sutiko įšaldyti savo branduolinę programą mainais į skaudžių tarptautinių sankcijų panaikinimą.
Teheranas yra sakęs, kad rengiasi atnaujinti „pramoninio lygio“ urano sodrinimą „be jokių apribojimų“, jeigu Europa nepateiks tvirtų garantijų, kad prekybos ryšiai bus išsaugoti net ir Jungtinėms Valstijoms atnaujinus sankcijas.
ES tvirtina, kad susitarimas veikia, ir atkreipia dėmesį, kad Jungtinių Tautų inspektoriai ne kartą patvirtino, jog Iranas laikosi įsipareigojimų pagal Jungtinį išsamių veiksmų planą (JCPOA).
F. Mogherini atstovė Maja Kocijančič prieš M. J. Zarifo atvykimą naujienų agentūrai AFP sakė: „Privalome padaryti visa, ką galime, kad išsaugotume (susitarimą).“
Tačiau Europos diplomatai stengėsi slopinti lūkesčius dėl antradienio susitikimo ir akcentavo didžiulį iššūkį rasti būdą apeiti JAV sankcijas, kuriomis gali būti baudžiamos užsienio kompanijos, turinčios verslo reikalų su Iranu.
Europos, ypač iš Prancūzijos ir Vokietijos, įmonės 2015 metais sudarius susitarimą suskubo investuoti Irane.
Vokietijos eksportas į Iraną 2017 metais sudarė beveik 3 mlrd. eurų, o Prancūzijos eksportas išaugo nuo 562 mln. eurų 2015 metais iki 1,5 mlrd. eurų 2017 metais. Naftos milžinė „Total“ yra pažadėjusi investuoti maždaug 5 mlrd. dolerių (4,2 mlrd. eurų) Pietų Parso gamtinių dujų telkinyje.
Praėjusią savaitę pasitraukęs iš susitarimo JAV prezidentas Donaldas Trumpas davė kompanijoms pusmetį laiko užbaigti visą veiklą Irane. Priešingu atveju bendrovėms gresia griežtos amerikiečių sankcijos.
M. J. Zarifo susitikimai Briuselyje užbaigia jo pasaulinę kelionę, kurios metu jis lankėsi Rusijoje ir Kinijoje – kitose dviejose susitarimą su Teheranu pasirašiusiose šalyse, kur taip pat siekė užsitikrinti paramą.
Vašingtono sprendimas nepaisyti sąjungininkių Europoje patarimo ir atsisakyti JCPOA pastūmėjo jas Pekino ir Maskvos link, diplomatams bandant išsaugoti susitarimą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakoma Kremliaus pareiškime.
Jame nurodoma, kad abu lyderiai „patvirtino Rusijos ir Prancūzijos įsipareigojimą pasiekti, kad susitarimas veiktų“.
M. J. Zarifas pirmadienį Maskvoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, o sekmadienį – su Kinijos lyderiais Pekine.
„Šių derybų galutinis tikslas – siekti garantijų, kad Irano valstybės interesai bus apginti“, – M.J.Zarifas sakė per spaudos konferenciją Maskvoje su S. Lavrovu.
„Piktybinis elgesys“
Pirmadienį M. J. Zarifas taip pat nusiuntė laišką Jungtinėms Tautoms, kaltindamas iš sutarties pasitraukusias Jungtines Valstijas „visišku tarptautinės teisės ignoravimu“.
V. Putinas reiškė „didelį susirūpinimą“ D. Trumpo sprendimu ir apie pastangas gelbėti JCPOA jau anksčiau kalbėjosi su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Pirmadienį V. Putinas susitiko su Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovu Yukiya Amano ir jam pasakė, kad Rusija yra „pasirengusi toliau palaikyti susitarimą dėl Irano branduolinės programos, nepaisydama Jungtinių Valstijų pasitraukimo“.
Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo sakė, kad Vašingtonas vis dar nori dirbti su Europa, kad atsvertų Irano „piktybinį elgesį“, ir siekia su partneriais Europoje svarstyti platesnio masto susitarimą.
Nors M.Pompeo kalbėjo apie koordinavimo su Amerikos sąjungininkėmis atnaujinimo perspektyvą, kitas JAV aukšto rango pareigūnas priminė Europai, kad jos kompanijos gali sulaukti sankcijų, jei toliau dirbs su Iranu.
Rusijos pastangos gelbėti susitarimą padidins jos, kaip įtakingos žaidėjos Artimuosiuose Rytuose, vaidmenį po intervencijos Sirijoje, kur Maskvos pajėgos remia Basharo al Assado režimą.
Ši karinė misija, vykdoma kartu su Rusijos diplomatinėmis pastangomis užtikrinti sau palankią konflikto baigtį, supriešino Maskvą su JAV ir Europa, kurios Sirijoje palaiko režimo opoziciją.
Vokietijos kanclerė A.Merkel penktadienį su darbo vizitu turi nuvykti į Rusijos Sočio kurortą prie Juodosios jūros susitikti su V. Putinu, o Prancūzijos prezidentas E. Macronas vėliau šį mėnesį dalyvaus ekonomikos forume Sankt Peterburge.