„Baktashas Abtinas mirė“, – platformoje „Telegram“ paskelbė su cenzūra kovojančios Irano rašytojų asociacija (IWA), kuriai priklausė velionis.
Anksčiau šią savaitę poetui buvo sukelta dirbtinė koma.
Paryžiuje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF) patvirtino jo mirties faktą. RSF parašė „Twitter“, kad jis „buvo neteisingai nuteistas kalėti šešerius metus ir buvo laikomas ligoninėje, kur sirgo COVID-19 be reikiamos priežiūros“.
„RSF dėl jo mirties kaltina režimo valdžios institucijas“, – pridūrė organizacija, paskelbusi nuotrauką, kurioje B. Abtinas matomas dėvintis dryžuota kalinio uniformą ir prirakintas už kojos prie ligoninės lovos.
Niujorke įsikūrusio Irano žmogaus teisių centro (CHRI) vadovas Hadi Ghaemi pareiškė, kad „Baktashas Abtinas mirė, nes Irano vyriausybė norėjo jį nutildyti kalėjime“.
„Tai tragedija, kurios buvo galima išvengti. Irano teismų sistemos vadovas turi būti patrauktas atsakomybėn“, – pabrėžė jis.
2019 metais B. Abtinas, taip pat dar du jo kolegos iš IWA buvo nuteisti dėl kaltinimų neteisėtu „susirinkimu ir sąmokslu prieš nacionalinį saugumą“, taip pat „propagandos prieš sistemą“ skleidimu. Bausmę Teherane įsikūrusiame Evino kalėjime jis pradėjo atlikti 2020-aisiais.
Pernai rašytojų asociacija „PEN America“ skyrė Barbey (Barbio) apdovanojimą „Laisvė rašyti“ B. Abtinui, taip pat kartu su juo nuteistiems Keyvanui Bajanui ir Rezai Khandanui Mahabadi.
„Šiandien išsipildė mūsų didžiausi nuogąstavimai: liūdime dėl Baktasho Abtino mirties, kurios tikrai buvo galima išvengti“, – nurodė PEN America vykdomoji direktorė Suzanne Nossel.
„COVID yra natūralus žudikas, tačiau Abtinui mirti kiekviename žingsnyje „padėjo“ Irano vyriausybė“, – pareiškė ji ir pridūrė, jog anksčiau poetui buvo atsisakyta suteikti medicinos pagalbą.
Pastaraisiais mėnesiais aktyvistai vis labiau nerimauja dėl kalinių mirties Irano kalėjimuose, ypač atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, kuri, kaip baiminasi teisių gynėjai, siaučia šalies kalėjimuose.
Rugsėjį NVO „Amnesty International“ paviešino tyrimą, kuriame Teheranas kaltinamas nuo 2010 metų neprisiėmus atsakomybės už mažiausiai 72 mirties atvejus kalėjimuose, „nepaisant patikimų pranešimų, kad jie užfiksuoti po kankinimo ar kitokio netinkamo elgesio“.