Štai kas žinoma iki šiol:

Valstybės vadovai grįžo iš kelionės į Irano pasienį su Azerbaidžanu, kur kartu su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu atidarė užtvanką, kai jų sraigtasparnis sudužo Varzakano mieste Rytų Azerbaidžano provincijoje.

„Kieto nusileidimo“ priežastis lieka neaiški, tačiau iš pradžių vidaus reikalų ministras Ahmadas Vahidi sakė, kad tai įvyko dėl „blogų oro sąlygų ir rūko“.

Pasak valstybinės žiniasklaidos, žuvo visi devyni sraigtasparniu skridę žmonės, įskaitant E. Raisį ir šalies užsienio reikalų ministrą Hosseiną Amirabdollahianą.

Pirmadienį ryte valstybinė naujienų agentūra IRNA paskelbė drono užfiksuotas nuotraukas, kuriose matyti, regis, visiškai sunaikinto orlaivio nuolaužos ant stataus šlaito vidury miško.

63-ejų E. Raisi sekmadienį lankėsi Rytų Azerbaidžano provincijoje, esančioje Irano šiaurės vakaruose, ir drauge su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu abiejų valstybių pasienyje atidarė užtvankos projektą.

Irano vyriausybė po prezidento Ebrahimo Raisi žūties per sraigtasparnio avariją tęs darbą „be menkiausių trukdžių“, sakoma pirmadienį paskelbtame Ministrų kabineto pareiškime.

„Patikiname ištikimą tautą, kad tarnystės kelias tęsis su nenuilstama ajatolos E. Raisi dvasia“, – tvirtinama pareiškime ir kartu pabrėžiama, kad vyriausybės darbas tęsis „be menkiausių trukdžių“.

Irano Raudonasis Pusmėnulis vėliau pirmadienį pranešė, kad buvo rasti prezidento Ebrahimo Raisi ir kitų žmonių, žuvusių per sraigtasparnio avariją, kūnai, ir kartu pareiškė, jog paieškos operacijos baigėsi.

„Perkeliame kankinių kūnus į Tabrizą“ Irano šiaurės vakaruose, valstybinei televizijai sakė Raudonojo Pusmėnulio vadovas Pirhosseinas Koolivandas ir pridūrė, kad „paieškos operacijos baigėsi“.

E. Raisi Irano prezidentu tapo 2021 m. birželį. Jis pakeitė nuosaikių pažiūrų Hassaną Rouhani, o per šią kadenciją Iranas patyrė seriją krizių ir konfliktų. Jis perėmė vadovavimą šaliai, kurią purto gili socialinė krizė ir kurios ekonomiką smukdo JAV sankcijos Teheranui dėl jo ginčijamos branduolinės programos.

Irane kilo masinių protestų banga, kurią pakurstė Irano kurdės Mahsa Amini mirtis areštinėje 2022 m. rugsėjo mėnesį.

2023 m. kovo mėnesį regioninės varžovės Iranas ir Saudo Arabija pasirašė netikėtą susitarimą, kuriuo buvo atkurti diplomatiniai santykiai.

Spalio 7 d. prasidėjęs karas Gazos Ruože vėl įkaitino įtampą regione, o po keleto atsakomųjų eskalacijų Teheranas 2024 m. balandį paleido šimtus raketų ir raketų tiesiai į Izraelį iš Irano.

E. Raisi, gimęs 1960 metais šiaurės rytų Irano šventajame Mašhado mieste, anksti pakilo į aukštas pareigas. Būdamas vos 20-ies, po 1979 m. islamo revoliucijos, nuvertusios JAV remiamą monarchiją, jis buvo paskirtas Karadžo, esančio šalia Teherano, generaliniu prokuroru.

1989-1994 m. jis ėjo Teherano generalinio prokuroro pareigas, nuo 2004 m. dešimtmetį buvo teismų administracijos vadovo pavaduotojas, o 2014 m. – nacionalinis generalinis prokuroras.

Jo juodas turbanas reiškia tiesioginę kilmę iš islamo pranašo Mahometo, o šiitų dvasininkų hierarchijoje jis turi religinį titulą „hojatoleslam“ – pažodžiui „islamo įrodymas“, – vienu rangu žemesnį už ajatolos titulą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją