Galingoji Irano islamo revoliucijos gvardija, konkrečiai – jos specialusis padalinys „Quds“, bei ją visame pasaulyje remiantis „Hezbollah“ agentų tinklas vis labiau primena mėgėjų grupuotę, kur niekas nemoka taikliai šaudyti, rašo „The Daily Beast“.
Jie vis dar labai pavojingi, tačiau neseniai fiksuoti įvykiai, už kurios minėtosios grupės ir buvo atsakingos, leidžia daryti išvadą, jog prasidėjo nieko gero nežadantys pokyčiai – jie nebe tokie profesionalūs šnipai, žudikai ir teroristai kokie buvo anksčiau. Teheranas nerimauja.
Remiantis šaltiniais iš Irano sostinės, nerimas dėl silpnėjančios Irano islamo revoliucijos gvardijos itin svarbiu metu pila žibalo į ir taip nesutariančių Irano elito atstovų santykius: karas Sirijoje grasina gali palaužti artimiausią Teherano sąjungininkę arabų pasaulyje, konfrontacija su Izraeliu ir Vakarais dėl Irano vykdomos branduolinės programos provokuoja žalingas sankcijas, o Izraelis niekaip neatmeta galimybės Teheraną pulti. Tenka pripažinti, jog dabar tikrai ne pats tinkamiausias metas Irano žmonėms sužinoti, jog priedangoje veikiantiems šalies šnipams skausmingai trūksta kompetencijos.
Pavyzdžiui, praeitą savaitgalį Sirijos sukilėliai sučiupo 48 Irano piliečius, kurie, kaip manoma, priklauso Irano islamo revoliucijos gvardijai ir Damaske vykdė „žvalgybos misiją“. Teherane pasklido gandai (o šiame mieste gandai sklinda labai greitai), jog neseniai buvo sužeistas pats „Quds“ specialiojo dalinio vadas Qasemas Suleimani – Damaske buvo apšaudytas jo konvojus.
Vien 2011 metais visame pasaulyje žlugo arba buvo sužlugdyti mažiausiai devyni Irano agentų planuoti išpuoliai ir pasikėsinimai. Liepą Bulgarijoje įvykdytas išpuolis, kai buvo susprogdintas autobusas su turistais iš Izraelio (7 žmonės žuvo, 30 buvo sužeisti) – greičiau išimtis iš taisyklės nei dar vienas Irano sėkmės pavyzdys.
Visuose netiesioginio karo su Izraeliu ir Amerika frontuose Iranas neapsieina be skausmingų nuostolių. 2010 metais Irano branduolinei programai smarkiai pakenkė kompiuterinis virusas „Stuxnet“. Nuo tada įvykdyta dar mažiausiai viena kibernetinė ataka. Kėsinamasi į prie branduolinės programos dirbančius mokslininkus, jau penki nužudyti.
Remiantis vienu šaltiniu, neseniai nutekinti duomenys Vakarų žvalgybai suteikė detalios informacijos apie Irano branduolinės programos darbus, vykdomus Parčino kariniame komplekse. Gali būti, jog tokios žinios padrąsino amerikiečius ir jų sąjungininkus, kalbantis su Teheranu, sugriežtinti savo poziciją ir toną.
Neatsiejamas šešėlinių karų elementas – neigimas. Kartais – klaidinantis patvirtinimas. Irano valdžia neigia bet kokias sąsajas su praeitais metais JAV, Kipre, Indijoje, Tailande ir Bulgarijoje planuotas ir rengtais išpuoliais, nors, specialistų teigimu, taip Teheranas keršija už mokslininkų mirtis. (Sekmadienį Irano valstybinis transliuotojas parodė dokumentinį filmą „Terror Club“, kuriame Irano piliečiai „prisipažįsta“, jog Izraelis juos rengė Irano branduolinės programos mokslininkų žudymui. Izraelis oficialiai savo kaltę neigia).
Liepą Niujorko miesto policijos departamento žvalgybos analitikai sudarė išsamią 2011 metais Irano įvairiuose pasaulio miestuose suplanuotų ir įvykdytų išpuolių chronologiją – visi jie, kaip spėjama, buvo nukreipti prieš žydų taikinius.
„Kurmio“ paieškos jau prasidėjo pačiame „Quds“ dalinyje – ieškoma, kas galėjo neatsargiai elgtis su itin slapta informacija ar specialiai ją nutekinti priešams (priešiškai nusiteikusioms užsienio žvalgybos tarnyboms). Ir čia galioja visose biurokratinėse įstaigose taikomas principas – visada lengviau kaltinti konspiratorius, nei pripažinti kompetencijos trūkumą. Nepaisant to, mirtinas šnipų ir jų medžiotojų karas tęsiasi, rašo „The Daily Beast“.