Vienas Irano aukšto rango pareigūnas pareiškė, kad M. Fakhrizadeh buvo nužudytas per naujo pobūdžio „sudėtingą operaciją“, ir dėl jo nužudymo apkaltino Irano didžiausią priešą Izraelį bei išeivijos opozicinę grupę.
„Operacija buvo labai sudėtinga, per ją buvo panaudota elektroninė įranga ir nieko nebuvo (įvykio) vietoje“, – pareiškė Irano aukščiausiosios nacionalinės saugumo tarybos sekretorius kontradmirolas Ali Shamkhani.
Irano liaudies mudžahedų organizacija (MEK) drauge su „sionistų režimu ir „Mossadu“ tikrai“ prisidėjo prie šios atakos, sakė kontradmirolas, kalbėdamas apie Izraelio vyriausybę ir užsienio žvalgybos agentūrą.
„Priešas panaudojo visiškai naują, profesionalų ir specialiai pritaikytą metodą, ir pasiekė savo tikslą“, – pridūrė jis. Kokie ginklai buvo naudoti per šią operaciją A. Shamkhani nenurodė.
Jo komentarų vaizdo įrašus transliavo valstybinė televizija ir naujienų agentūra „Fars“.
„Fars“ pranešė, kad išpuolis buvo įvykdytas panaudojant „nuotolinio valdymo automatinį šautuvą“, užkeltą ant pikapo. Savo informacijos šaltinio agentūra nenurodė.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani kaltino Izraelį veikus kaip JAV „samdinį“ nužudant M. Fakhrizadeh.
Irano „Branduolinės bombos tėvu“ pramintas M. Fakhrizadeh vadovavo Irano vadinamai programai „Amad“ (Viltis). Izraelis ir Vakarai įtaria, kad tai buvo karinė programa, kurios tikslas – išsiaiškinti Irano galimybes susikurti branduolinį ginklą. Tuo metu Teheranas seniai tvirtina, kad jo branduolinė programa yra taikaus pobūdžio.
Irano mokslininkas mirė nuo patirtų sužalojimų ligoninėje, pranešė Irano gynybos ministerija. Jos pranešime nurodoma, kad M. Fakhrizadeh buvo „sunkiai sužeistas“, užpuolikams apšaudžius jo automobilį ir įsitraukus į susišaudymą su jo asmens sargybiniais per išpuolį netoli Teherano.
M. Fakhrizadeh jau „dvidešimt metų“ buvo Irano priešų taikiklyje, ir tokią ataką galima buvo numatyti, sakė A. Shamkhani.
„Saugumo pajėgos numatė tokios prieš jį nukreiptos atakos galimybę, net numatė galimo incidento vietą“, – sakė jis per mokslininko laidotuves Teherane.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokių pranešimų per šiuos dvidešimt metų pasitaikydavo dažnai, „deja, į tai buvo pažiūrėta nepakankamai rimtai“.
Pasak Irano gynybos ministro Amiro Hatami, M. Fakhrizadeh buvo vienas iš jo pavaduotojų ir vadovavo ministerijos Gynybos, tyrimų ir inovacijų organizacijai, daug dėmesio skyrusiai „branduolinės gynybos“ sričiai.
Izraelis savo ruožtu nekart atsisakė pateikti komentarų apie šią ataką.
Irano socialinėje žiniasklaidoje po M. Fakhrizadeh nužudymo kilęs ažiotažas sunkiai nusakomas. Daugybė įrašų tviteryje ir komentarų smerkia šalies žvalgybos tarnybas ir saugumo aparatą, kaltina represijomis prieš studentus, moterų teisių aktyvistus, žurnalistus ir disidentus, tačiau neįgalumu bandant „užkirsti kelią svarbiausio šalies branduolinio mokslininko nužudymui“, skelbia dw.com.
M. Fakhrizadeh buvo nužudytas lapkričio 27 d. Teherano priemiestyje. Užpuolikai kulkomis suvarpė jo automobilį, o tada detonavo už kelių metrų buvusį sprogmenų prikrautą pikapą. Tai jau trečia fatališka Irano saugumo aparato, reguliariai besigiriančio, jog viskas šalyje kontroliuojama, klaida per mažiau nei vienerius metus.
Iki to lemtingo penktadienio internete praktiškai nebuvo įmanoma rasti M. Fakhrizadeh nuotraukos. Irano branduolinės programos tėvu vadinamas mokslininkas buvo vienas iš labiausiai saugomų šalies piliečių.
Į mokslininką panašiai buvo pasikėsinta 2008 metais, kai motociklus vairuojantys užpuolikai prie jo automobilio pritvirtino sprogmenį. Prieš pat sprogimą tada jis spėjo iš mašinos iššokti.
Gėdingas informacijos nutekinimas
M. Fakhrizadeh, kuris specializavosi raketų gamyboje, 2018 metais oficialiai įvardytas kaip svarbiausias asmuo Irano branduolinėje programoje. Šis faktas paaiškėjo, kai Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pristatė „Mossad“ slaptųjų agentų nutekintą slaptą informaciją.
Per specialią spaudos konferenciją B. Netanyahu supažindino su itin slaptais duomenis, susijusiais su Irano karine branduoline programa, ir susirinkusiems pareiškė: „Prisiminkite šitą pavardę – Fakhrizadeh“.
Kaip teigia Izraelio žvalgyba, M. Fakhrizadeh XXI amžiaus pradžioje vadovavo Irano karinei branduolinei programai, kodiniu pavadinimu „Amad“ („Viltis“).
„Mossad“ agentai Teherane per 2018 metais vykusią operaciją sugebėjo pagrobti apie 55 tūkst. slaptų žvalgybos dokumentų. Spėjama, kad agentai pasinaudojo specialiais įrankiais, padėjusiais atidaryti seifus. Skelbiama, kad be saugykloje dirbančio asmens pagalbos jiems nebūtų pavykę to padaryti.
Sėkminga „Mossad“ operacija Teherane buvo skaudus pažeminimas Irano saugumo aparatui, ypač Islamo revoliucijos gvardijai (Irano karinių pajėgų šakai). Gvardija, kuri oficialiai atsakinga už karinę Irano branduolinės programos apsaugą, samdo tik šalies karinių pajėgų žmones.
Islamo revoliucijos gvardija saugojo Fakhrizadeh ir Soleimani
63 metų M. Fakhrizadeh taip pat buvo Islamo revoliucijos gvardijos narys, prie jos prisijungė dar būdamas jaunas. Prieš mirtį buvo saugomas – kaip ir elitinių „Quds“ pajėgų vadas generolas Qassemas Soleimani. Q. Soleimani mirė sausį per JAV surengtą karinę ataką, Gvardijos apsauga jo neišgelbėjo.
Irano teisingumo departamentas dėl Q. Soleimani buvimo vietos išdavimo „Mossad“ ir CŽA apkaltino vertėją Sirijoje. Kaip teigia atstovas, Mahmoudas Mousavi Majdas, kuriam liepą buvo įvykdyta mirties bausmė, apsimesdamas vertėju, turėjo prieigą prie slaptos informacijos ir ją reguliariai už didelius pinigus perduodavo Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui.
Faktas, kad M. M. Madjas oficialiai buvo sulaikytas 2018 metų spalį, verčia kelti klausimą, kaip jam savo kalėjimo kameroje pavyko gauti ir perduoti informacijos apie Q. Soleimani buvimo vietą.
Irano teisingumo departamentas ir Irano revoliucijos gvardijos žvalgybos tarnybos į šiuos klausimus niekada taip ir nepateikė atsakymo.
Pasikartojantys saugumo pažeidimai
Liepą sprogimas Irano Naranzo branduoliniame objekte padarė didelės žalos, buvo sutrikdyti urano sodrinimo procesai. „Sprogimas Natanzo branduoliniame objekte – sabotažo rezultatas, netrukus saugumo pareigūnai atskleis tikrąją incidento priežastį“, – rugpjūtį valstybinei televizijai sakė Irano atominės energetikos organizacijos atstovas Behrouzas Kamalvandi. Už incidentą atsakingi asmenys neįvardyti iki šiol.
Lapkričio 27 d. sukarintų Irano islamo revoliucijos gvardijos pajėgų vyriausiasis vadas Hosseinas Salami viešai pasižadėjo atkeršyti už M. Fakhrizadeh mirtį.
Socialinėje žiniasklaidoje jo pompastiškas pareiškimas sulaukė gana negatyvios reakcijos.
„Taip pat, kaip atkeršijai už Q. Soleimani, kai atakavote apleistą amerikiečių bazę ir numušėme nekaltus žmones skraidinusį lėktuvą?“ – tviteryje parašė vienas komentatorius, primindamas skaudų įvykį, kai sausį buvo numuštas virš Irano oro erdvės skridęs Ukrainos keleivinis lėktuvas. Katastrofa nusinešė 176 gyvybes.
Tviteryje situaciją pakomentavo ir Vokietijoje gyvenantis Irano žurnalistas Mehdi Mahdavi Azadas. Štai kaip jis reziumavo internetinės bendruomenės reakciją: „Nutekinta informacijos apie šalies branduolinę programą, žudomi akyliausiai šalyje saugomi asmenys, vykdomi išpuoliai branduoliniuose objektuose. O daugiausia, ką sugeba saugumo pajėgos, tai persekioti žurnalistus“.
Turės pasekmių
Kaip rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas Bobby Ghoshas, šis nužudymas neabejotinai turi tam tikrų Irano branduolinės programos mokslininkų nužudymų kampanijos požymių, kuriuos galima būtų priskirti Izraeliui: 2010–2012 metais buvo nužudyti keturi Irano branduolinės programos mokslininkai.
Izraelis niekada to nepripažino, bet akivaizdžiai nutraukė kampaniją po prezidento Baracko Obamos daromo spaudimo; pastarasis derėjosi su Teheranu dėl 2015 metų branduolinės sutarties, vadinamos Bendrojo išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).
B. Netanyahu visada priešinosi sutarčiai ir vis dar yra įsitikinęs, kad Iranas slapta vykdo branduolinę programą. M. Fakhrizadeh vadovavo tai programai bent jau iki 2003 metų, kai Amerikos žvalgybos ataskaitoje nuspręsta, kad ji sustabdyta. Bet po kelerių metų tylos jis įkūrė tyrimų centrą Teherane, kartu su visa grupe mokslininkų, dalyvavusių branduolinių ginklų programoje.
M. Fakhrizadeh kartais vadinamas Irano Robertu Oppenheimeriu, penktojo dešimtmečio Amerikos atominės bombos kūrėju. Bet mažai tikėtina, kad jo nužudymas turės lemiamos įtakos Irano branduolinei programai, kuriai vykdyti, manoma, yra šimtai mokslininkų bei pakankamai institucinių žinių ir be M. Fakhrizadeh.
Labiausiai nerimaujama dėl to, kad nužudymas pakurstys grandininę reakciją režimo viduje, didindamas spaudimą imtis atsakomųjų veiksmų, nesvarbu prieš ką – Izraelį ar Jungtines Valstijas.
Hosseinas Dehghanas, buvęs Islamo revoliucinės gvardijos vadas ir pagrindinis kandidatas kitą vasarą vyksiančiuose Irano prezidento rinkimuose, jau pažadėjo kerštą.
Pavojaus varpai nuskambėjo praėjusią savaitę, kai Iranas paleido įkaite laikytą australę mokslininkę mainais į tris iraniečius, kurie buvo kalinti Tailande po bandymų atkeršyti už 2010-2012 m. nužudymus. Nusiųsti į Bankoką nužudyti Izraelio diplomatų, jie netyčia aktyvavo sprogmenis savo pačių viloje.
M. Fakhrizadeh buvo nužudytas ypač neparankiu laiku Irano vadovybei – tiek politinei, tiek karinei.
Gedėjimo laikotarpio – paprastai trunkančio keturiasdešimt dienų – pabaiga sutaps su pirmosiomis Irano sukarintų pajėgų vado Q. Soleimani nužudymo metinėmis.
Kietosios linijos režimo šalininkams tai pasitarnaus kaip gėdingas priminimas, jog jiems nepavyko įvykdyti keršto, kurį žadėjo prieš metus.
Nė kiek nepadeda tai, kad M. Fakhrizadeh svarbus vaidmuo branduolinėje programoje jau daro įtaką tarptautiniam Irano maištininkų grupuočių tinklui.
Tas faktas, kad režimas nesugebėjo apsaugoti savo svarbiausio mokslininko, gimtojoje žemėje, taps dar didesniu pažeminimu.
Tuo pat metu iraniečiai puikiai suvokia, kad jeigu įstengs išlaikyti ramybę ir susiturėti nuo veiksmų paskutinėmis D. Trumpo administracijos dienomis, galbūt sulauks palankesnės reakcijos iš Joe Bideno, rašo „Bloomberg“ pažvalgininkas. Nuožmus atsakas į M. Fakhrizadeh nužudymą vargu ar leis Teheranui tikėtis nuolaidų iš naujojo prezidento.
Politiniu požiūriu, tokiu atveju, režimui gali būti paranku, jeigu visi darys priešingai, nei pasiūlė B. Netanyahu, ir pamirš nužudytojo mokslininko pavardę.
Bet rinkimų kampanija, kurioje, manoma, dominuos kietojo kurso šalininkai, tokią galimybę daro beveik neįmanoma. Džinas jau išleistas iš butelio.