Pats A. Lukašenka paprašė Jungtinių Valstijų siekti taikos Ukrainoje ir pabrėžė, kad JAV vaidmuo šiame procese turėtų būti pagrindinis. Jis pareiškė, kad Baltarusija niekada nebus šiaurrytinė Rusijos provincija – tarsi nieko atvirai ir nepasakydamas, Baltarusijos prezidentas kaip reikiant užmynė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Mano nuomone, paskutinis Europos diktatorius – ne aš. Yra ir už mane blogesnių diktatorių, tiesa? Aš – akivaizdžiai mažesnis blogis“, – šypsodamasis per interviu „Bloomberg“ pareiškė Baltarusijos vadovas.
Šiuo metu Baltarusijos prezidentas užsiima geopolitine akrobatika. Jis bando išlaikyti savo šalies kontrolę, tačiau tuo pačiu metu atsargiai balansuoja tarp agresyvios Rusijos, įsivėlusius į karą Ukrainoje, ir Europos Sąjungos.
Abi jos Baltarusijos kaimynės. „Bloomberg“ primena, kad nuo 1994 metų A. Lukašenka, norėdamas išlikti prezidento poste, ne kartą naudojosi Sovietų Sąjungos laikus menančiais rinkiminiais triukais. Todėl šaliai jis vadovauja praktiškai nuo pat tada, kai Baltarusija pradėjo nepriklausomos valstybės kelią. Be to, A. Lukašenka įvardijamas kaip artimiausias V. Putino sąjungininkas, ir šis jausmas abipusis.
Nepaisant tokio įsitikinimo, A.Lukašenka kartais atvirai oponuoja V. Putinui, o kartais apie jį kalba itin palankiai. Jis teigia, kad Jungtinės Valstijos, manydamos, kad V. Putinas pasiryžęs atkurti imperiją, apmaudžiai klysta.
Kita vertus, A. Lukašenka tvirtina, kad Rusijos prezidentas linkęs „itin emocingai reaguoti į bet kokias grėsmes, todėl su Rusija derėtų elgtis atsargiai“.
Be to, A. Lukašenka tvirtina, kad jo šalis už nepriklausomybę kovos iš paskutiniųjų. Grėsmė iš išorės tikrai egzistuoja: „Rusijos politikos pasaulyje daug žmonių, kurie mąsto imperijos klišėmis ir Baltarusiją laiko paprasčiausia provincija“.
Tokia pozicija bei susirūpinimas Rusijos vaidmeniu Ukrainos kare prieš prezidento rinkimus A. Lukašenkai jau sukrovė nemenkų dividendų.
A. Lukašenka sieks būti perrinktas penktai kadencijai. Šalies opozicijos padėtis gana kebli, pažymi „Bloomberg“.
Pavyzdžiui, Vladimiras Nekliajevas, kuris su A. Lukašenka varžėsi 2010 metais, o prieš pat rinkimų kampanijos pabaigą atsidūrė kalėjime, mano, kad šiuo metu šalies opozicija turėtų vengti aktyvių protestų ir nesuteikti Rusijai pagrindo imtis veiksmų.
Kitas A. Lukašenkos varžovas Milinkevičius palaiko dabartinio prezidento siekį ginti šalies nepriklausomybę, nors ir apgailestauja, kad, valdant A. Lukašenkai, laisvės kaip ir trūksta.
Pats Baltarusijos prezidentas, kalbėdamas apie šalies opoziciją, naudoja globėjišką toną: „Man kitos opozicijos nereikia, privalau rūpintis šia, kad galėčiau ją išsaugoti ir apsaugoti“.
Tokiomis sąlygomis pati silpniausia Baltarusijos prezidento vieta – šalies ekonomika ir jos priklausomybė nuo Rusijos.
Pastaruosius 12 mėnesių Baltarusijos rublis dolerio atžvilgiu nuvertėjo 33 proc. Šiuo klausimu iš visų 170 valiutų, kurias indeksuoja „Bloomberg“, jis neprilygsta tik Ukrainos grivinai ir Rusijos rubliui.
A. Lukašenka pripažįsta, kad dėl Vakarų Rusijai pritaikytų sankcijų kenčia ir jo šalis. Nieko keisto, juk Rusija – Baltarusijai gyvybiškai svarbi pardavimų rinka. Norint nuo Rusijos rinkos atsiriboti, reikia nemaža laiko ir pastangų, teigia A. Lukašenka.
Kaip ir kokios problemos kankintų Baltarusijos ekonomiką, tai jai nesutrukdys grąžinti skolų, įsitikinęs A. Lukašenka. Be to, Baltarusija gali išleisti euroobligacijų, refinansuoti skolą Rusijai pasiskolinti 2 mlrd. dolerių iš Tarptautinio valiutos fondo.
Kol kas A. Lukašenka labiausiai nerimauja dėl to, kad apgaulinga ramybė Donbase gali būti tyla prieš audrą. Jis ragina Jungtines Valstijas aktyviai dalyvauti Ukrainos valdžios ir prorusiškai nusiteikusių separatistų derybose.
„Viskas gali baigtis tikru karu“, – nerimauja Baltarusijos prezidentas.
A. Lukašenka įsitikinęs, kad JAV ginklų tiekimas Ukrainai išprovokuotų Rusiją
A. Lukašenka interviu „Bloomberg“ teigė, kad Ukrainos laukia ilgas kelias taikos link. Jo manymu, prie derybų proceso nedelsiant turėtų prisijungti Jungtinės Valstijos.
Baltarusijos lyderis naujienų agentūrai „Bloomberg“ pasakojo apie padėtį Ukrainoje po vasarį Minske įvykusių vadinamojo „Normandijos ketverto“ derybų, kuriose dalyvavo Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovai. A. Lukašenka kalbėjo apie tam tikras tendencijas, faktus, kurie rodo, kad Ukrainos laukia dar ilgas kelias iki taikos.
„Ten pernelyg daug įvykių ir įvairių tendencijų. Trumpai tariant, nenorėčiau, kad tai būtų tyla prieš audrą“, – nurodė Baltarusijos prezidentas.
A. Lukašenka įsitikinęs, kad į derybų procesą turėtų įsitraukti Vašingtonas.
„Manau, kad be amerikiečių stabilumas Ukrainoje yra neįmanomas. Jei amerikiečiai nori taikos ir stabilumo, jie privalo nedelsiant įsilieti į šį procesą“, – pažymėjo Baltarusijos vadovas.
Anot A. Lukašenkos, Jungtinės Valstijos atlieka lemiamą vaidmenį šiame procese ir derybose su Kijevu ir Maskva.
„Jei Rusija ir JAV nuspręs, kad Rytų Ukrainoje turi įsivyrauti taika, klausimas bus išspręstas visiems laikams“, – „Bloomberg“ sakė A. Lukašenka.
Paklaustas apie galimą JAV ginklų tiekimą Ukrainai, Baltarusijos prezidentas nurodė, kad tai tik pablogintų padėtį ir išprovokuotų Rusijos atsaką.