„Augant tikimybei, kad Jungtinė Karalystė balandžio 12 dieną paliks Europos Sąjungą nesudarius susitarimo, Europos Komisija šiandien baigė pasiruošimą „išstojimo be sutarties“ scenarijui“, – rašoma ES vykdomosios valdžios institucijos pareiškime.
Šis niūraus tono pareiškimas paskelbtas kelios dienos po to, kai Briuselis sutiko atidėti anksčiau kovo 29-ąją planuotą „Brexit“.
Jei britų parlamentarai nepritars išstojimo susitarimui, ES taisyklės ir susitarimai, sudaryti per 46 JK narystės metus, per vieną naktį praras galią, o tai gali reikšti sumaištį kone visose gyvenimo srityse.
Europos Komisija numatė priemones 13 svarbių sričių – nuo skrydžių, kelių transporto, kelionių taisyklių iki žvejybos teisių ir bankininkystės – vis dėlto akcentuodama, kad jos tik sumažins sutrikimus, o ne užkirs jiems kelią.
„ES nenumatyto atvejo priemonės nesumažins – ir negali sumažinti – išstojimo nesudarius susitarimo scenarijaus bendro poveikio ir jokiais būdais nekompensuoja pasirengimo trūkumo ir neatkartoja visų narystės ES privilegijų“, – sakoma Komisijos pareiškime.
„Šie pasiūlymai yra laikino pobūdžio, ribotos apimties ir bus ES priimti vienašališkai. Tai nėra „minisusitarimai“, dėl jų nebuvo deramasi su JK“, – pažymima jame.
Šis sakinys yra skirtas „Brexit“ šalininkams britų parlamente, bandžiusiems įrodinėti, jog nenumatyto atvejo priemonės reikštų, kad išstojimas be susitarimo nebūtų toks blogas, kaip daugelis baiminasi.
Jei Britanija išstos be susitarimo, ES iškart ims taikyti savo taisykles prie sienos su JK, įskaitant muitinės patikrinimus, maisto saugumo patikrinimus ir patikras dėl ES standartų. Tai nulemtų ilgas eiles intensyvaus sienos kirtimo vietose, tokiose kaip Lamanšo sąsiaurio uostai ir tunelis po Lamanšu.
Į ES keliaujantys JK piliečiai galės ten išbūti ne daugiau kaip 90 dienų, be to, iškart bus atidžiau tikrinami jų pasai, įskaitant galimus prašymus paaiškinti savo vizito tikslą ir įrodyti, kad turi pakankamai lėšų.
Jei susitarimas dėl išstojimo nebus ratifikuotas iki kovo 29 d., gali atsitikti, kad balandžio 12 d. JK išstos iš ES be susitarimo. ES pasirengė tokiam atvejui ir visą pasirengimo laikotarpį išsaugojo vienybę. Dabar svarbu, kad visi būtų pasirengę ir žinotų praktines tokio išstojimo pasekmes, teigia Komisija.
Išstojusi be susitarimo, Jungtinė Karalystė taptų trečiąja šalimi be pereinamojo laikotarpio taisyklių. Nuo to momento Jungtinei Karalystei nebegaliotų jokie ES pirminės ir antrinės teisės aktai. Nebūtų jokio susitarime dėl išstojimo numatyto pereinamojo laikotarpio. Tai, be abejo, sukeltų didelių nepatogumų piliečiams ir įmonėms.
Tokiu atveju Jungtinės Karalystės santykius su ES reglamentuotų bendroji tarptautinė viešoji teisė, įskaitant Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles. ES turėtų savo pasienyje su Jungtine Karalyste iš karto taikyti savo taisykles ir tarifus, pvz., muitinės, sanitarijos ir fitosanitarijos standartų laikymosi patikras ir kontrolę ir atitikties ES normoms patikrinimus. Nors valstybių narių muitinės labai rengėsi, dėl šių patikrų sienos kirtimas galėtų gerokai užtrukti. JK subjektai taip pat netektų teisės gauti ES dotacijas ir dalyvauti ES viešųjų pirkimų procedūrose esamomis sąlygomis.
Be to, Jungtinės Karalystės piliečiai nebebūtų ES piliečiais. Keliaudami per sieną į ES, jie būtų papildomai tikrinami. Siekdamos užtikrinti, kad šios patikros vyktų kuo sklandžiau, valstybės narės daug nuveikė ir uostuose bei oro uostuose, tačiau judėjimas vis tiek gali sulėtėti.
Komisija surengė išsamias technines diskusijas su 27 ES valstybėmis narėmis bendraisiais pasirengimo bei kritinių atvejų klausimais ir konkrečiais sektoriniais, teisiniais ir administraciniais pasirengimo klausimais. EK taip pat jau baigė vizitus 27 ES valstybių narių sostinėse. Šių vizitų tikslas buvo pateikti reikiamų paaiškinimų dėl Komisijos pasirengimo ir kritinių atvejų veiksmų ir aptarti, kaip rengiasi šalys ir kokie jų kritinių atvejų planai. Per vizitus paaiškėjo, kad valstybės narės labai neblogai pasirengusios visiems atvejams.
Pasak EK, jei JK išstotų be susitarimo, būtų taikomos, be kitų, kritinio atvejo priemonės, susijusios su ES biudžetu, žvejybos teisėmis, finansinėmis paslaugomis, susisiekimu keliais, geležinkeliais ir oro transportu, klimato kaitos politika, studentų mainų programa „Erasmus+“ ir vizų abipusiškumu.
Theresa May susitinka su vyriausybės nariais
Britų ministrė pirmininkė Theresa May pirmadienį jaučia didelį spaudimą atsistatydinti, kad būtų rasta išeitis iš „Brexit“ aklavietės ir užtikrinta parama jos „skyrybų“ su Europos Sąjunga susitarimui.
ES sutikus atidėti Jungtinės Karalystės išstojimą viliantis, kad aklavietėje atsidūrę jos politikai galės rasti krizės sprendimą, Th. May sušaukė skubų vyriausybės pasitarimą.
Geriausiai perkamas Britanijos laikraštis „The Sun“ padidino spaudimą Th. May pirmajame puslapyje išspausdintu raginimu atsistatydinti: „Laikas baigėsi, Theresa.“
Praėjus beveik trejiems metams po referendumo, kuriame britai nubalsavo už išstojimą iš ES, bloko lyderiai praėjusią savaitę perėmė „Brexit“ grafiko kontrolę, kad išvengtų chaotiško išstojimo šio mėnesio pabaigoje sutrikdant didžiausią pasaulyje prekybos bloką ir labai pakenkiant Britanijai.
Dvejus metus Britanijos išstojimo data buvo 2019 metų kovo 29-oji. Dabar, jei JK parlamentas pritars Th. May su bloku suderintam susitarimui, šalis išstos gegužės 22-ąją. Jei ne, JK iki balandžio 12 dienos turės pasakyti ES lyderiams, ką planuoja daryti: išstoti be sutarties, atšaukti „Brexit“ ar numatyti naują kelią.
Th. May viliasi šią savaitę pateikti jau dukart atmestą savo susitarimą trečiam parlamento balsavimui. Tačiau jo patvirtinimo tikimybė maža, jei ji neįtikins „Brexit“ šalininkų tarp savo pačios Konservatorių partijos parlamentarų.
Sekmadienį per susitikimą ministrės pirmininkės užmiesčio rezidencijoje Čekerse įtakingi „Brexit“ šalininkai pasakė Th. May, kad galėtų paremti susitarimą, jei ji sutiktų atsistatydinti ir naujas lyderis perimtų vadovavimą kitai derybų fazei dėl būsimų Britanijos santykių su ES.
„Kažkiek žmonių aiškiai nenori nė iš tolo prileisti ministrės pirmininkės prie kitos derybų fazės... dėl būsimų prekybinių santykių tarp mūsų ir ES“, – pirmadienį sakė „Brexit“ pritariantis parlamentaras Nigelas Evansas.
Vienas dalyvių, buvęs užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas apkaltino vyriausybę neturint „drąsos“ ir bijant tesėti „Brexit“. Pirmadienį laikraštyje „The Daily Telegraph“ jis rašė, kad norėdama pelnyti paramą savo susitarimui Th. May turi pademonstruoti, kad kita derybų fazė „bus kitokia nei pirmoji“.
Tai nuskambėjo kaip užuomina, kad jis galėtų paremti susitarimą, jei Th. May sutiktų pasitraukti. B. Johnsonas tikriausiai siektų konservatorių lyderio posto.
Th. May vis dar laukia ir viliasi įtikinti „Brexit“ remiančius parlamentarus, kad atmetus jos susitarimą Britanija gali niekada neišstoti iš ES.
Šimtai tūkstančių žmonių šeštadienį dalyvavo demonstracijoje Londone ragindami surengti naują referendumą dėl to, ar išstoti iš ES, ar pasilikti joje, o „Brexit“ oponentai jaučia, kad politinė sėkmė gali gręžtis jų pusėn.
Tuo metu proeuropietiški parlamentarai planuoja bandyti perimti iš vyriausybės proceso kontrolę surengiant virtinę balsavimų dėl alternatyvų Th. May susitarimui.
Jie viliasi, kad šiais „indikaciniais balsavimais“ dėl galimybių, įskaitant naują referendumą dėl išstojimo ar „minkštą „Brexit“ išlaikant glaudžius ekonominius ryšius su bloku, galima surasti daugumą naujam keliui.
Tarptautinės prekybos sekretorius Liamas Foxas užstojo Th. May ir sakė, kad ją remia jei ne parlamentarai, tai visuomenė.
„Iš realių rinkėjų sužinojau tai, kad žmonės spontaniškai sako: „Nesuprantu, kaip Theresa May ištveria spaudimą, ji puiki valstybės tarnautoja, jos atsparumas nepaprastas“, – transliuotojui BBC sakė L. Foxas.
„Man atrodo, kad dabar Vestminsteris labiau nei bet kada atitrūkęs nuo to, kas vyksta šalyje“, – pridūrė jis.
DELFI primena, kad Theresa May sekmadienį surengė derybas su konservatorių kolegomis dėl kilusios „Brexit“ krizės, kad surastų būdą kaip įveikti visam „Brexit“ procesui svarbią savaitę, vis garsiau kalbant, kad jos vadovavimui kyla grėsmė.
Savo užmiesčio rezidencijoje posėdžiavusi vyriausybės vadovė privalo nuspręsti, kada, ir ar visai, prašyti šalies parlamento dar kartą balsuoti dėl jos itin nepopuliaraus skyrybų su Europos Sąjunga susitarimo, kurį parlamentarai jau dukart atmetė.
Th. May taip pat susiduria su galimybe, kad parlamentarai perims Bendruomenių Rūmų procedūrų kontrolę ir surengs seriją vadinamųjų „indikacinių balsavimų“, kad sužinotų, kokios paramos sulaukti kiti įmanomi variantai.
Sprendimo Th. May ieško po to, kai per praėjusią savaitę įvykusi viršūnių susitikimą ES sutiko atidėti iki šiol kovo 29 d. planuotą Britanijos išstojimą iš ES mažiausiai trims savaitėms, kad arba būtų pritarta Th. May suderėtam susitarimui, arba būtų rasta įmanoma alternatyva.
Po britų premjerei itin chaotiškos savaitės taip pat sklinda kalbų, kad konservatoriai ketina spausti ją atsistatydinti. Laikraštis „The Sunday Times“ skelbia, kad britų vyriausybėje ruošiamas perversmas ir kad jos faktinis pavaduotojas Davidas Lidingtonas pakeistų Th. May ir taptų laikinuoju vyriausybės vadovu.
Laikraštis skelbia kalbėjęs su 11 ministrų, kurie „patvirtino, kad nori, jog ministrė pirmininkė atlaisvintų kelią kam nors kitam“, ir planuoja apie tai su ja kalbėtis per vyriausybės posėdį pirmadienį.
Savo ruožtu laikraštis „The Mail on Sunday“ skelbia, kad Th. May gali prarasti savo postą „per kelias ateinančias dienas“ ir kad ją laikinai gali pakeisti vienas iš „Brexit“ lyderių, aplinkosaugos sekretorius Michaelas Gove'as.
Tuo tarpu iždo sekretorius Philipas Hammondas sekmadienį sukritikavo sąmokslininkus ir pareiškė, kad mėginimas keisti lyderį būtų „nuolaidžiavimas sau“.
„Žaidėjų keitimas nepadės išspręsti problemos. Mums reikia spręsti šią problemą“, – „Sky News“ kanalui sakė jis.
Th. May yra pasakiusi parlamento nariams, kad trečią kartą teiks savo pasiektą susitarimą balsavimui tik tokiu atveju, jeigu bus ženklų, kad jis sulauks „pakankamos paramos“.
Tačiau jos sąjungininkė parlamente – Šiaurės Airijos demokratinė unionistų partija – penktadienį pareiškė, kad vis dar nepritaria planui, todėl tai yra mažai tikėtina.
„Atrodo labai sunku sutelkti jam daugumą“, – BBC sakė Ph. Hammondas. Tačiau, pasako jo, „vienu ar kitokiu būdu parlamentui šią savaitę teks nuspręsti, kam jis pritaria“.
Britų parlamentarai debatus dėl „Brexit“ tęs pirmadienį ir turės galimybę balsuoti dėl pataisos, kurią pateikė tarppartinė vyresnio rango parlamentarų grupė, pasiūliusi po dviejų dienų surengti „indikacinius balsavimus“.
Panašios pastangos anksčiau šį mėnesį žlugo po to, kai pritrūko vos dviejų balsų.
Jeigu tokiai pataisai bus pritarta, parlamento nariai galės balsuoti dėl skirtingų variantų, įskaitant „Brexit“ sustabdymą ar antro referendumo organizavimą siekiant likti muitų sąjungoje ar bendrojoje rinkoje.
Vėliau parlamentarai gali mėginti savo teisiškai neįpareigojančius balsavimus paversti teisiškai įpareigojančiais įstatymais.
„Brexit“ reikalų sekretorius Steve'as Barclay sekmadienį perspėjo, kad toks žingsnis gali sukelti konstitucinę krizę ir kad tokiu atveju „didėja parlamento rinkimų rizika“
„Kils konstitucinis susidūrimas, jeigu parlamentas ims nurodinėti vyriausybei daryti kažką, kam ši iš esmės nebuvo išrinkta daryti“, – BBC sakė jis.