Nors buvo pradėtos didelio masto gaudynės, per kurias pareigūnai tikrino automobilius keliuose, sustiprino valstybės sienų apsaugą ir uždarė vieną tarptautinį oro uostą, iki sekmadienio vakaro, praėjus parai po pabėgimo, nebuvo aptikta jokių J.Guzmano pėdsakų.
J.Guzmanas, daugelio laikytas turtingiausiu ir galingiausiu pasaulyje narkotikų kontrabandininku, kol buvo sučiuptas praeitais metais, šeštadienio vakarą pabėgo per tunelį, į kurį vedanti anga buvo rasta jo kameros dušo vietoje. Ta landa vedė į išmoningai įrengtą 1,5 km ilgio tunelį, kuriame buvo įrengtas apšvietimas ir ventiliacija.
Be to, tunelyje buvo nutiesti bėgiai, kuriais tikriausiai buvo stumiami žemių prikrauti vagonėliai, ir tais bėgiais pritaikytas važiuoti motociklas, veikiausiai leidęs nusikaltėlių vadeivai greitai pasiekti kitą tunelio galą, atsiveriantį viename apleistame pastate netoli kalėjimo.
„Visi pagyrimai, kurių Meksika sulaukė dėl savo kovos su narkotikais, bus ištrinti šio vienintelio įvykio“, jeigu J.Guzmanas nebus vėl sučiuptas, sakė buvęs JAV kovos su narkotikais administracijos (DEA) tarptautinių operacijų vadovas Michaelas S.Vigilas.
Šis pabėgimas bus ypač pragaištingas Meksikos pareiškimams, kad ji įstengia susitvarkyti su narkotikų verslo vadeivomis namuose, todėl nėra reikalo jų išduoti Jungtinėms Valstijoms. Nacionalinis išdidumas buvo akivaizdžiai svarbi paskata E.Penos Nieto administracijai perduoti teisti narkotikų baronus, tokius kaip J.Guzmanas, savai teismų sistemai, bet dabar šios pastangos virto nacionaliniu pažeminimu.
Kaip rodo JAV Kongreso tyrimų centro gegužę paskelbta ataskaita, ekstradicijų iš Meksikos į Jungtines Valstijas daugiausiai (115) buvo atlikta 2012-aisiais – E.Penos Nieto pirmtako Felipe Calderono kadencijos paskutiniaisiais metais. Pernai Meksika išdavė JAV tik 66 sulaikytus asmenis.
J.Guzmano pabėgimo tunelis veikiausiai buvo įrengtas praeitais metais, valdžios panosėje, nors kalėjimas, kuriame jis buvo uždarytas, buvo laikomas visiškai apsaugotu nuo pabėgimų. Toks sąmokslo mastas sukėlė įtarimų, kad nebuvo apsieita be korupcijos, o jeigu tokia versija pasitvirtintų, ji taptų šaltu dušu Jungtinėms Valstijoms – svarbioms Meksikos sąjungininkėms, kurios skyrė per 1 mlrd. dolerių bendroms pastangoms kovoti su organizuotais narkotikų karteliais. Nemaža dalis tos pagalbos buvo skirta baudžiamojo teisingumo sistemos reformai.
„Labiausiai ieškoto nusikaltėlio pabėgimas iš griežčiausiai saugumo kalėjimo sukurs konfliktų – pirmiausiai su Jungtinėmis Valstijomis“, – sekmadienį sakė Meksikos saugumo ekspertas Jorge Chabatas.
Be to, šis pabėgimas pablogins E.Penos Nieto reputaciją šalyje. Prezidentas per savo rinkimų kampaniją žadėjo sumažinti narkotikų kartelių smurtą ir teigė sėkmingiau kovojantis prieš gaujų vadeivas negu ankstesnės administracijos. Per jo kadenciją buvo suimti arba nukauti praktiškai visi „Zetas“, „Knights Templar“ ir Beltrano Leyva kartelių pagrindiniai šulai.
Gausybė problemų
Įžūlus pabėgimas taip pat pabrėš kitas šalies administracijos nesėkmes – lėtėjančią ekonomikos plėtrą ir skandalus dėl mįslingai dingusių 43 studentų arba faktą, kad prezidento žmona įsigijo „baltaisiais rūmais“ pramintą vilą iš vyriausybės užsakymus vykdydavusios bendrovės.
Ne mažiau skausmingi bus prisiminimai apie pareigūnų reikštą perdėtą pasitikėjimą savo jėgomis, kai jie sučiupo J.Guzmaną pernai vasarį, praėjus apie 13 metų po to, kai Sinaloa kartelio vadeiva sugebėjo pabėgti iš vienintelio kito Meksikos griežčiausio apsaugos režimo kalėjimo.
E.Pena Nieto sakė duodamas interviu televizijai, kad leisti J.Guzmanui dar kartą pabėgti būtų „neatleistina“, bet tuometis generalinis prokuroras Jesus Murillo Karamas tvirtino, kad tokio pabėgimo galimybė „neegzistuoja“.
Barselonos autonominio universiteto Rizikos prevencijos mokyklos profesorius ir direktorius Manuelis Ballbe sakė, kad tas drąsus ir puikiai parengtas pabėgimas rodo, jog viena sučiupti tokį įtakingą veikėją, neišardžius jo finansinio tinklo, gali būti nepakankama.
„Narkotikų barono sulaukymas jo šalyje nepaveikia jo finansinių pajėgumų, – pabrėžė M.Ballbe. – Labai sunku valstybei kažką nuveikti, žinant kokio kyšius gali pasiūlyti tie tinklai.“
Tuo tarpu JAV prezidento posto siekiantis respublikonas Donaldas Trumpas, pastaruoju metu griežtai kritikavęs padėtį Meksikoje, nepraleido progos vėl įgelti šalies pietinei kaimynei.
Sekmadienį jo oficialioje „Twitter“ paskyroje paskelbtoje žinutėje pabrėžiama, kad tas pabėgimas akcentuoja problemas, kurias D.Trumpas turėjo omenyje sakydamas, kad daugelis meksikiečių imigrantų importuoja narkotikus ir nusikalstamumą į Jungtines Valstijas.
„Meksikos didžiausias narkotikų baronas pabėgo iš kalėjimo. Neįtikėtina korupcija – ir JAV už tai moka. Aš juk jums sakiau!“ – rašo D.Trumpas.