„Kinijos liaudies išvadavimo armija perėjo prie aukšto lygio parengties ir surengs virtinę tikslingų karinių operacijų, kad į tai atsakytų, ryžtingai apgintų nacionalinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei ryžtingai sužlugdytų išorinį kišimąsi ir „Taivano nepriklausomybės“ separatistinius bandymus“, – sakoma kariuomenės atstovo Wu Qiano pareiškime.
Vėliau paaiškėjo, jog daugiau kaip 20 Kinijos karinių lėktuvų antradienį įskrido į Taivano oro gynybos zoną. Tai pranešė Taibėjaus pareigūnai.
Salos Gynybos ministerija per „Twitter“ pranešė: „21 PLA [Kinijos išvadavimo armijos] orlaivis... 2022 metų rugpjūčio 2-ąją įskrido į #Taivano pietvakarinę ADIZ“ – oro gynybos identifikavimo zoną.
ADIZ nesutampa su Taivano teritorine oro erdve – ji apima daug didesnę teritoriją, persidengia su dalimi Kinijos oro gynybos atpažinimo zonos ir netgi dalį žemyninės Kinijos.
BBC svarsto, jog panašu, kad pagrindinis Kinijos atsako elementas bus kelių dienų trukmės pratybos su gyva ugnimi salą supančiose vandenyse.
Pasak Liaudies išlaisvinimo armijos, šešiose didžiulėse teritorijose prie Taivano šiaurinės, pietinės, rytinės ir vakarinės pakrantės Kinijos orlaiviai ir laivai manevruoja ir išbandys tolimojo nuotolio amuniciją.
JAV Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi atskrido į Taivaną
JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi antradienį vakare atskrido į Taivaną, tapdama aukščiausio rango amerikiečių pareigūne, aplankiusia autonominę salą per pastaruosius 25 metus.
Kinija, laikanti Taivaną savo teritorijos dalimi, kelias pastarąsias dienas skelbė grėsmingus perspėjimus N. Pelosi nevykti į Taivaną, nes laikytų tokį žingsnį didele provokacija. Dėl to įtampa tarp Pekino ir Vašingtono smarkiai padidėjo.
Tiesioginėje televizijos transliacijoje buvo matyti kaip 82 metų N. Pelosi, trečia pagal rangą JAV pareigūnė, atskridusi JAV kariuomenės lėktuvu į Songšano oro uostą Taibėjuje, buvo pasitikta mažos delegacijos, įskaitant Taivano užsienio reikalų ministrą Josephą Wu.
Atstovų Rūmų pirmininkė pareiškė, kad jos vizitas demonstruoja Vašingtono tvirtą įsipareigojimą remti autonominę salą.
„Mūsų Kongreso delegacijos vizitas Taivane pagerbia nesvyruojantį Amerikos įsipareigojimą palaikyti tarpstančią Taivano demokratiją“, – sakoma N. Pelosi pranešime, paskelbtame tuojau po jos lėktuvo nusileidimo.
Ji pridūrė, kad šis vizitas „jokiu būdu“ neprieštarauja JAV oficialiai politikai, priėmusiai „vienos Kinijos“ principą ir nepripažįstančiai Taivano nepriklausomybės.
Tačiau Kinijos reakcija buvo tūžminga.
„Jungtinės Valstijos... „vienos Kinijos“ principą nuolat iškraipo, daro sunkiai suprantamą ir tuščią“, – sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, paskelbtame N. Pelosi atvykus į salą.
„Šie veiksmai, kaip ir žaidimas su ugnimi, yra nepaprastai pavojingi. Žaidžiantys su ugnimi bus jos pražudyti“, – perspėjo Pekinas.
Pekinas laiko Taivaną neatsiejama savo teritorijos dalimi ir žada kada nors jį susigrąžinti, prireikus – jėga.
Į Taivaną N. Pelosi atskrido per savo kelionę po Aziją. Vizito saloje nebuvo iš anksto patvirtinusi nei pati Atstovų Rūmų pirmininkė, nei jos biuras. bet daugelis JAV ir Taivano žiniasklaidos priemonių skelbė, kad apsilankymas Taibėjuje tikėtinas, ir tai kurstė Pekino pyktį.
Prieš N. Pelosi lėktuvui nusileidžiant Taibėjuje Kinijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad modernūs naikintuvai Su-35 praskrido virš Taivano sąsiaurio. Tame trumpame pranešime nebuvo įvardytas nei tikslus šio praskridimo laikas, nei vieta.