Apie naująjį reikalavimą pranešė „The Insider“ šaltiniai, žinantys derybų eigą. Be to, Rusijos atstovai pateikė sąlygą: be V. Cemacho apsikeitimas belaisviais visai neįvyks. Šaltinių teigimu, Volodymyras Zelenskis kol kas yra linkęs patenkinti šią sąlygą, kad sugrąžintų Ukrainos jūreivius ir Olegą Sencovą (dėl jų apsikeitimo jau sutarta). Tiesa, toks sprendimas gali sukelti didelį Olandijos nepasitenkinimą, nes V. Cemachas yra laikomas pagrindiniu įtariamuoju byloje dėl „Boeing“ numušimo.
Būtent jis 2014 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais vadovavo oro gynybos būriams Snežnoje mieste, kai buvo numuštas lėktuvas, ir po incidento slėpė raketų kompleksą „Buk“.
Įdomu tai, kad V. Cemachas yra Ukrainos pilietis, t. y. Maskva neturi jokio pagrindo reikalauti įtraukti jį į belaisvių sąrašą, juk, remiantis oficialia versija, rusiškų „Bukų“ tame regione visai nebuvo, o lėktuvą numušė ukrainiečių zenitinis kompleksas (arba ukrainiečių naikintuvas – Kremlius turi daug oficialių versijų).
V. Cemacho dalyvavimas teismo procese svarbus ne tik dėl to, kad jis yra vienas pagrindinių įtariamųjų, bet ir todėl, jog tokiu atveju bus pradėtas naujas proceso etapas: Rusija pasamdys savo advokatus, ir jie privalės viešai ginti savo poziciją. Jei kaltinamieji nedalyvauja teismo procese, Rusijai daug lengviau jį ignoruoti.
Taip pat įdomu tai, kad Rusija į belaisvių sąrašą įtraukė septynis Vyriausiosios žvalgybos valdybos narius, dalyvavusius rengiant kelis pasikėsinimus į Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnus, nors anksčiau šį faktą neigė.
Tarp jų yra ir buvęs Junuso Beko Jevkurovo asmens sargybinis, ir buvęs Ingušijos administracijos vadovo pavaduotojas Timūras Dzortovas.
Kremliaus pageidaujamų belaisvių sąraše dar nurodyta Julija Prosolova, 2017 m. padėjusi bombą po Ukrainos saugumo tarnybos pulkininko Aleksandro Charaberiušo automobiliu (kontržvalgybininkas žuvo sprogimo metu). J. Prosolovą išviliojo į Ukrainos teritoriją, ji prisipažino įvykdžiusi nusikaltimą.
V. Cemacho ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos narių iškeitimas Ukrainai gali tapti pavojingu precedentu – kitą kartą suimtieji vėl tikėsis, kad bus iškeisti į kitus belaisvius, ir puikiai supras, jog duoti parodymus ne tik beprasmiška, bet ir pavojinga (Rusijoje už tai nepadėkos).
Be to, pasak „The Insider“, tai reikš, kad į Ukrainą galima siųsti samdomus žudikus praktiškai nebijant pasekmių. V. Zelenskiui iškilo sunki dilema. Viena vertus, jis gali sugadinti santykius su Olandija ir savo saugumo pajėgomis, kita vertus – nuliūdinti pagyvėjusią visuomenę, nekantriai laukiančią, kol į šalį sugrįš jūreiviai ir O. Sencovas.
Kol kas tikimasi, kad apsikeitimas belaisviais visgi įvyks.
Bellingcat.com jau rašė, kad V. Cemachas Ukrainos agentų buvo pagrobtas 2019 metų birželio 27 dieną savo gimtajame Snižnės mieste. Agentai pasirūpino, kad ukrainietis netektų sąmonės; tokios būklės jis, pasitelkus suklastotus dokumentus ir perrengus jį garbaus amžiaus paralyžiuotu asmeniu, sėdinčiu neįgaliojo vežimėlyje, buvo išvežtas iš separatistų kontroliuojamų teritorijų.
„Novaja Gazeta“ skelbė, kad jį sulaikyti, esą, buvo gana paprasta, nes pagrobimo metu jis buvo kaip reikiant apsvaigęs nuo alkoholio (vėliau ir jo žmona patvirtino, kad jos sutuoktinis priklausomas nuo svaigiųjų gėrimų).
Po dviejų dienų Kijevo teismas leido prieš V. Cemachą pradėti baudžiamąją bylą, kaltinimuose teigiama, kad jis įtariamas nusikalstama veikla pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 258-3 straipsnio 1 dalį – dėl teroristinės grupuotės ar organizacijos veiklos organizavimo. Tai standartiniai kaltinimai, kuriuos Ukrainos pareigūnai pateikia separatistams. Tokią informaciją patvirtino tiek kaltinamojo advokatas, tiek jo dukra. Kadangi minėtasis asmuo 2014 metų vasarą buvo oro gynybos dalinio vadas, bet atsižvelgiant į faktą, kad Ukrainos specialiosios pajėgos buvo pasirengusios rizikuoti ir sulaikyti asmenį priešo teritorijoje, pagrindinė jo sulaikymo priežastis iš karto ekspertų buvo susieta būtent su MH17.