„Ten buvo maždaug 700 žmonių, kurie bandė pasiekti pasienio užtvarą“, – sakė Ispanijos vyriausybės delegacijos Meliljoje atstovas naujienų agentūrai AFP.
Pasak jo, nė vienam iš grupės žmonių, visi kurių buvo iš Užsachario Afrikos, nepavyko kirsti tvoros Ispanijos ir Maroko pajėgų bendradarbiavimo dėka.
Nors anksčiau šią užvarą bandė kirsti šimtai žmonių, „anksčiau nesame matę tokio skaičiaus kaip 700“, teigė atstovas. Pasak jo, migrantų pastangos pereiti sieną atrodė „labai gerai koordinuotos“.
„Tai buvo labai gerai organizuota, jie bandė prieiti prie skirtingų pasienio tvoros taškų vienu metu, kad juos sulaikyti bandančios saugumo pajėgos išsisklaidytų“, – pasakojo atstovas, šią strategiją pavadinęs „gana nauja“.
„Buvo tokių, kurie vadovauja, tų, kurie atsiskiria, taip pat veikiančių kaip žvalgai. Kitaip tariant, viskas buvo puikiai koordinuota ir suplanuota“, – sakė jis.
Ispanijos enklavai Melilja ir Seuta turi vieninteles Europos Sąjungos sausumos sienas su Afrika, todėl daugelis migrantų, bėgančių nuo skurdo ir bado, per šias teritorijas bando patekti į Bendriją.
Rugpjūčio mėnesį į Manilą bandė patekti kelios šimtų migrantų grupės, nors dauguma – nesėkmingai.
Liepos pabaigoje į anklavą atvyko daugiau nei 230 migrantų. Tai buvo vienas didžiausių antplūdžių į šią teritoriją per pastaruosius kelerius metus.
Gegužės viduryje Ispaniją netikėtai užklupo žinia, kad daugiau nei 10 tūkst. žmonių plaukte ar mažomis pripučiamomis valtimis pasiekė Seutą, Maroko pasieniečiams juos ignoruojant.
Migrantų srautai plūstelėjo užsitęsus diplomatinei krizei tarp Ispanijos ir Maroko. Madridas supykdė Maroką savo sprendimu leisti vienam nepriklausomybės nuo Maroko siekiančio Vakarų Sacharos regiono lyderiui gydytis Ispanijoje, o migrantų antplūdį anklavuose daugelis laiko Rabato kerštu.